Gramatika
Kiekviena tema prasideda trumpu paaiškinimu jūsų kalba, po to – norvegiški pavyzdžiai, kurių galite paklausyti.
A1 A1 – Pradedantysis
Daiktavardžiai: giminė ir artikeliai
Kiekvienas norvegų daiktavardis turi giminę. Nuo giminės priklauso, kokį artikelį vartojate.
Atidaryti →Veiksmažodžiai esamajame laike
Gera žinia: norvegų veiksmažodžiai turi tą pačią formą visiems asmenims.
Atidaryti →Asmeniniai įvardžiai
Įvardžiai turi vieną formą kaip veiksnys ir kitą kaip papildinys: jeg – meg, han – ham.
Atidaryti →Savybiniai įvardžiai: min, din, sin
Savybiniai įvardžiai rodo, kam kas priklauso. Daugelis jų kaitomi pagal daiktavardžio giminę.
Atidaryti →Klausiamieji žodžiai
Dauguma norvegų klausiamųjų žodžių prasideda hv-. Iškart po jų eina veiksmažodis.
Atidaryti →Bendratis: å + veiksmažodis
Bendratis – tai žodyno forma. Prieš ją dažniausiai būna å, bet ne visada.
Atidaryti →Liepiamoji nuosaka: Kom! Spis!
Liepiamąją nuosaką vartoji, kai prašai ką nors ką padaryti. Forma paprasta: bendratis be -e.
Atidaryti →Skaičiai, laikas ir datos
Skaičiai nuo 0 iki 1000, laikas ir datos.
Atidaryti →Daiktavardžių daugiskaita
Dauguma žodžių gauna -er ir -ene, bet kai kurie gyvena savo gyvenimą.
Atidaryti →Abėcėlė ir rašyba
Norvegų abėcėlėje yra 29 raidės: 26 lotyniškos ir dar æ, ø bei å. Čia išmoksi jas tarti, telefonu pasakyti savo pavardę paraidžiui ir atpažinti raides, kurios rašomos, bet netariamos.
Atidaryti →Neiginys: ikke, ingen, aldri
Su ikke, ingen ir aldri neigiama. Norvegų sakinyje užtenka vieno neigiamo žodžio, o jo vietą lemia aiškios taisyklės.
Atidaryti →Taip/ne klausimai ir trumpi atsakymai
Taip/ne klausimą sudarai pastatęs veiksmažodį į pradžią. Norvegai retai atsako vien „ja“ – dažniau sako „Ja, det gjør jeg“ arba „Nei, det er jeg ikke“.
Atidaryti →Įvardžiai papildinio vietoje: meg, deg, ham, henne
Kai žmogus ne atlieka veiksmą, o jį patiria, arba stovi po prielinksnio, vartojama papildinio forma: jeg tampa meg, vi – oss. Tokia forma yra tik viena – jokių lietuviškų linksnių.
Atidaryti →Daiktavardžių giminė: en, ei, et
Kiekvienas norvegų daiktavardis yra vyriškosios (en), moteriškosios (ei) arba niekatrosios (et) giminės. Nuo giminės priklauso artikelis, galūnė ir būdvardžio forma, todėl mokykis žodžių kartu su en, ei arba et.
Atidaryti →Kirtis, tonai ir ilgieji bei trumpieji balsiai
Norvegų kalba turi savo melodiją. Jei teisingai dėsi kirtį ir tarsi balsių ilgumą, tave supras daug lengviau – net jei gramatika nėra tobula.
Atidaryti →A2 A2 – Pagrindinis
Būdvardžiai: derinimas
Būdvardis keičia galūnę pagal daiktavardį.
Atidaryti →Būtasis laikas (preteritum)
Preteritum vartojamas kalbant apie tai, kas įvyko tam tikru metu praeityje.
Atidaryti →Žodžių tvarka: veiksmažodis antroje vietoje
Norvegų kalbos pagrindiniame sakinyje veiksmažodis visada antroje vietoje. Tai svarbiausia norvegų sintaksės taisyklė.
Atidaryti →Modaliniai veiksmažodžiai
Modaliniai veiksmažodžiai reiškia gebėjimą, norą, pareigą ir leidimą. Po jų eina bendratis be å.
Atidaryti →Esamasis atliktinis laikas: har + dalyvis
Perfektas vartojamas, kai kas nors įvyko, bet laikas nesvarbus, arba kai tai svarbu dabar.
Atidaryti →Laiko ir vietos prielinksniai
I, på, til ir om – maži, bet sudėtingi žodžiai. Mokykitės jų kartu su pastoviais posakiais.
Atidaryti →Keturios silpnųjų veiksmažodžių grupės
Silpnieji veiksmažodžiai būtajame laike gauna galūnę -et, -te, -de arba -dde. Grupę dažniausiai parodo priebalsės prieš bendraties -e.
Atidaryti →Stiprieji ir netaisyklingi veiksmažodžiai
Stiprieji veiksmažodžiai būtajame laike negauna galūnės – jie keičia balsę: drikke – drakk. Dažniausi veiksmažodžiai yra stiprieji, todėl juos reikia išmokti atmintinai.
Atidaryti →Parodomieji įvardžiai
Denne bilen, det huset der: kai rodai į kažką, daiktavardis būna žymimosios formos.
Atidaryti →Prieveiksmiai
Kur eina ikke? Kodėl hjem, bet hjemme? Štai prieveiksmių taisyklės.
Atidaryti →Jungtukai
Og, men, så jungia pagrindinius sakinius. At, fordi, når pradeda šalutinį sakinį – ir keičia žodžių tvarką.
Atidaryti →Sudurtiniai žodžiai
Norvegų kalba naujus žodžius kuria sujungdama senus: buss + sjåfør = bussjåfør (autobuso vairuotojas). Kai matai dalis, ilgi žodžiai tampa lengvi – tik juos reikia rašyti kartu.
Atidaryti →Netaisyklingi būdvardžiai
Dauguma būdvardžių kaitomi pagal paprastą modelį: stor – stort – store. Nedidelė grupė jį laužo, ir, žinoma, tai žodžiai, kuriuos vartoji nuolat: liten, annen, egen, blå, gammel.
Atidaryti →Kilmininkas ir priklausymas: Pers bil, bilen til Per
Norvegiškai pasakyti, kam kas priklauso, galima keliais būdais: Pers bil, bilen til Per ir – šnekamojoje kalboje – Per sin bil. Apie daiktus ir vietas dažniau vartojamas prielinksnis: taket på huset (namo stogas).
Atidaryti →Neapibrėžiamieji įvardžiai: noen, ingen, alle, hver
Noen, ingen, alle ir mye – žodžiai, kuriuos vartoji, kai negali ar nenori tiksliai pasakyti, kas ar ką. Juos girdi visą dieną – parduotuvėje, darbe ir autobuse.
Atidaryti →Veiksmažodžiai su -s: synes, trives, finnes, møtes
Kai kurie veiksmažodžiai visada baigiasi -s, nors nėra pasyvas. Jų reikia kasdien: Jeg synes det er kaldt (Man atrodo, kad šalta). Hvordan trives du i Norge? (Kaip tau patinka Norvegijoje?)
Atidaryti →Painiojamos veiksmažodžių poros: ligge/legge, sitte/sette, vite/kjenne
Kai kurie norvegų veiksmažodžiai panašūs arba pasidalija tai, kas tavo kalboje yra vienas žodis. Čia pamatysi skirtumą tarp ligge ir legge, vite ir kjenne, bli ir være – su kasdieniais pavyzdžiais.
Atidaryti →Rašyba: dvigubos priebalsės ir didžiosios raidės
Norvegiškai beveik rašoma taip, kaip tariama, bet kelias taisykles reikia žinoti. Svarbiausios – apie dvigubas priebalses ir didžiąsias raides.
Atidaryti →Laiko posakiai: i går, om en uke, for ... siden
Maži žodeliai om, i, for … siden, da ir når pasako, kada kas vyksta. Juos lengva supainioti, o vartoji juos kasdien – darbe, pas gydytoją ir tardamasis su draugais.
Atidaryti →B1 B1 – Vidutinis
Šalutiniai sakiniai: ikke prieš veiksmažodį
Sakiniai, prasidedantys at, fordi, som, hvis, når (ir panašiais žodžiais), turi savo žodžių tvarką.
Atidaryti →Būdvardžių laipsniavimas
Aukštesniuoju ir aukščiausiuoju laipsniu lyginame: stor – større – størst.
Atidaryti →Ateitis: skal, kommer til å, esamasis laikas
Norvegų kalba neturi atskiros būsimojo laiko formos. Renkamasi iš trijų būdų pagal reikšmę.
Atidaryti →Būtasis atliktinis laikas: hadde + dalyvis
Šis laikas rodo, kad kas nors įvyko prieš kitą praeities momentą: Da jeg kom, hadde toget gått – kai atėjau, traukinys jau buvo išvažiavęs.
Atidaryti →Tariamoji nuosaka: ville, skulle ir hvis
Norvegų kalba neturi atskiros tariamosios formos. Vartojama ville arba skulle + bendratis, o hvis sakinyje – būtasis laikas.
Atidaryti →Det kaip formalusis veiksnys
Norvegų kalbai visada reikia veiksnio. Kai jo nėra, įterpiame det.
Atidaryti →Netiesioginė kalba
Han sa at han var syk. Hun spurte om jeg kom. Taip perteiki, ką kiti pasakė.
Atidaryti →Vykstantys veiksmai: holder på å, sitter og leser
Norvegų kalboje nėra formos, panašios į anglų -ing. Dažniausiai užtenka esamojo laiko, bet norėdamas pasakyti, kad kas nors vyksta būtent dabar, vartoji posakius holder på å ar sitter og leser.
Atidaryti →Posakiai su bendratimi: for å, uten å, ved å
Po prielinksnio norvegų kalboje eina å + bendratis: for å lære (kad išmoktum), uten å spørre (neklausęs). Taip trumpai pasakai, kodėl ar kaip ką nors darai. Sužinosi ir kada galima praleisti at, ir kuo skiriasi om ir hvis.
Atidaryti →Poriniai jungtukai: både – og, verken – eller, enten – eller
Kai kurie jungtukai eina poromis: både … og (ir … ir), verken … eller (nei … nei), enten … eller (arba … arba). Jie sujungia du dalykus ir parodo, ar tinka abu, nė vienas, ar tik vienas.
Atidaryti →Kablelis ir skyryba
Norvegų kablelio taisyklės gana logiškos, bet jos skiriasi nuo lietuviškų. Čia sužinosi tas kelias taisykles, kurių užtenka beveik viskam, ką rašai kasdien.
Atidaryti →Žodžių daryba: priešdėliai ir priesagos
Daug ilgų norvegiškų žodžių sudaryti iš mažų, pažįstamų dalių. Išmokęs dažniausius priešdėlius ir priesagas, atspėsi žodžių, kurių niekada nematei, reikšmę.
Atidaryti →Bli ir få – du maži veiksmažodžiai su daug darbų
Bli ir få – vieni dažniausių norvegų veiksmažodžių, ir kiekvienas turi kelias reikšmes. Čia rasi svarbiausias – ir skirtumą tarp „må ikke“ ir „trenger ikke“, kuris darbe labai svarbus.
Atidaryti →Kur dedamas ikke? Sakinio prieveiksmiai
Maži žodeliai ikke, aldri, alltid, også ir bare turi pastovią vietą sakinyje. Pagrindiniame ir šalutiniame sakinyje ji skiriasi – ir tai viena dažniausių klaidų norvegų kalboje.
Atidaryti →B2 B2 – Aukštesnysis
Sangrąžiniai veiksmažodžiai
Sangrąžiniai veiksmažodžiai turi įvardį, rodantį atgal į veiksnį: Jeg setter meg (atsisėdu).
Atidaryti →Neveikiamoji rūšis: bli ir -s
Neveikiamojoje rūšyje svarbesnis veiksmas nei atlikėjas. Norvegų kalboje yra dvi neveikiamosios rūšies formos.
Atidaryti →Santykiniai sakiniai su som
Som atitinka lietuvišką „kuris“, bet niekada nekaitomas.
Atidaryti →Veiksmažodžiai su dalelyte: gi opp, finne ut
Veiksmažodis su dalelyte – tai veiksmažodis + trumpas žodelis (opp, ut, av, på …), kurie kartu įgauna naują reikšmę. Kirtis tenka dalelytei.
Atidaryti →Dalyviai: smilende, stengt, lukket
Norvegų kalba turi du dalyvius: esamojo laiko (-ende) ir būtojo laiko (stengt, lukket, skrevet). Abu gali būti vartojami kaip būdvardžiai.
Atidaryti →Formalus rašymas
Laiškai, prašymai ir skundai: kaip pradėti, sujungti ir užbaigti formalų tekstą norvegiškai.
Atidaryti →Pabrėžimas ir dalelytės: det … som, jo, vel, nok
Norėdamas ką nors norvegiškai pabrėžti, gali tai perkelti į pradžią arba sakyti det er/var … som. Mažos dalelytės jo, vel ir nok parodo, ką galvoji apie tai, ką sakai – šnekamojoje kalboje jų pilna.
Atidaryti →Pastovūs prielinksniai: glad i, redd for, på Lillehammer
Daug veiksmažodžių ir būdvardžių turi pastovų prielinksnį, kurį reikia išmokti kartu su žodžiu: glad i, redd for, venter på. Su vietomis irgi nelengva: sakoma i Oslo, bet på Lillehammer.
Atidaryti →Nynorsk: kaip jį skaityti
Norvegų kalba turi dvi rašytines formas – bokmål ir nynorsk. Rašyti nynorsk tau nereikia, bet su juo susidursi per NRK, ant ženklų ir vakarų Norvegijos savivaldybių laiškuose – o turint kelis raktus jį skaityti lengva.
Atidaryti →C1 C1 – Pažengęs
Sudėtingesnė žodžių tvarka
Tai, ką pastatai sakinio pradžioje, lemia, į ką skaitytojas atkreips dėmesį. Išmoksi perkelti sakinio dalis, kad sukurtum pabrėžimą, kontrastą ir sklandumą.
Atidaryti →Neveikiamoji rūšis: atspalviai ir stilius
Norvegų kalboje yra dvi neveikiamosios formos, o dažnai galima rinktis ir veikiamąjį sakinį su man ar vi. Pasirinkimas keičia reikšmę ir toną.
Atidaryti →Sąlygos sakiniai su inversija
Hadde jeg visst det, ville jeg ha sagt nei – jei būčiau žinojęs, būčiau atsisakęs. Išmoksi reikšti sąlygą be hvis ir kalbėti apie tai, kas galėjo įvykti.
Atidaryti →Daiktavardinis stilius ir aiški kalba
Biurokratinė norvegų kalba pilna sunkių daiktavardžių ir neveikiamųjų formų. Išmoksi atpažinti daiktavardinį stilių ir perrašyti jį aiškia, šiuolaikiška kalba.
Atidaryti →Modalinės dalelytės: jo, vel, nok, da …
Mažyčiai žodžiai jo, vel ir nok nekeičia to, ką sakai, bet keičia, kaip tai suprantama. Dėl jų šnekamoji norvegų kalba skamba natūraliai.
Atidaryti →Esamojo laiko dalyvis ir dalyvinės konstrukcijos
Forma su -ende (gående, sittende) norvegų kalboje vartojama siauriau nei daugelyje kitų kalbų. Sužinosi, kur ji vartojama ir kur ne.
Atidaryti →Teksto rišlumas ir nuorodos
Tekstas rišlus, kai žodžiai aiškiai nurodo tai, kas jau pasakyta. Išmoksi sin/hans, dette, førstnevnte ir henholdsvis.
Atidaryti →Liepiamoji-geidžiamoji forma ir seni pastovūs posakiai
Norvegų kalba beveik prarado geidžiamąją formą, bet ji išliko posakiuose Leve kongen! ir koste hva det koste vil. Išmoksi juos atpažinti ir teisingai vartoti.
Atidaryti →Dažni idiomai
Idiomai pagyvina kalbą. Čia sužinosi aštuonis posakius, kuriuos norvegai dažnai vartoja, ką jie reiškia ir kada tinka.
Atidaryti →Kolokacijos: kartu vartojami žodžiai
Norvegai sprendimą «ima», o klausimą «stato». Tinkamas veiksmažodžio ir daiktavardžio junginys padeda kalbėti natūraliai.
Atidaryti →Sinonimai ir reikšmių atspalviai
Si ar fortelle? Mene, synes ar tro? C1 lygiu renkiesi žodį, kuris tiksliai pasako, ką nori pasakyti.
Atidaryti →Registras ir stilius
Tą pačią žinią galima perduoti neformaliai, neutraliai ar oficialiai. Išmoksi pritaikyti kalbą situacijai ir adresatui.
Atidaryti →Žodžių daryba pažengusiems
Jei žinai priesagas -sjon, -isere, -itet, -isme ir supranti, kaip veikia sudurtiniai žodžiai, suprasi tūkstančius naujų žodžių.
Atidaryti →Netikri draugai
Kai kurie norvegiški žodžiai panašūs į lietuviškus ar angliškus, bet reiškia ką kita. Štai dažniausi spąstai.
Atidaryti →Veiksmažodžiai su dalelėmis pažengusiems
Gå ut fra, stå for, komme an på: maža dalelė gali visiškai pakeisti veiksmažodžio reikšmę. Dažnai kirčiuojama būtent ji.
Atidaryti →Pastovūs prielinksniai pažengusiems
Ansvar for, mangel på, tvil om: daugelis žodžių reikalauja konkretaus prielinksnio. Čia išmoksi svarbiausius C1 lygio junginius.
Atidaryti →Diskusinis tekstas (samprotavimo rašinys)
Diskusiniame tekste klausimas nagrinėjamas iš kelių pusių, ir tik tada daroma išvada. Svarbiausia – aiški struktūra ir niuansuotos formuluotės.
Atidaryti →Sudėtiniai sakiniai
C1 lygiu kuri ilgus sakinius su keliais šalutiniais sakiniais – ir neprarandi žodžių tvarkos kontrolės.
Atidaryti →Susirinkimų ir derybų kalba
Norvegų susirinkimai dažnai neformalūs ir siekia sutarimo. Išmoksi paimti žodį, diplomatiškai nesutikti ir priimti sprendimą.
Atidaryti →Naujienų kalba
NRK ir Aftenposten antraštės trumpos ir glaustos. Kai pažįsti jų modelius ir pagrindinius žodžius, naujienas skaitai daug greičiau.
Atidaryti →Šnekamosios kalbos redukcijos: kaip iš tikrųjų kalba norvegai
Greitoje kalboje žodžiai susilieja, o galūnės dingsta. Rašyk taisyklinga bokmål kalba, bet turi suprasti, kaip žmonės iš tikrųjų kalba.
Atidaryti →Ironija ir sumenkinimas
Norvegai retai perdeda. Pagyrimai dažnai santūrūs, kritika netiesioginė, o ironija sakoma rimtu veidu. Išmoksi skaityti tarp eilučių.
Atidaryti →Bergeno testas (Bergenstesten)
Bergenstesten – oficialiai «Test i norsk – høyere nivå» (aukštesniojo lygio norvegų kalbos testas) – tai egzaminas pažengusiems. Čia rasi apžvalgą ir patarimų. Visada pasitikrink naujausią informaciją Folkeuniversitetet svetainėje.
Atidaryti →Akademinė norvegų kalba
Ataskaitoms, bakalauro ir magistro darbams reikia tikslios, atsargios ir dalykiškos kalbos. Išmoksi cituoti šaltinius ir sujungti tekstą.
Atidaryti →