Šnekamosios kalbos redukcijos: kaip iš tikrųjų kalba norvegai
Greitoje kalboje žodžiai susilieja, o galūnės dingsta. Rašyk taisyklinga bokmål kalba, bet turi suprasti, kaip žmonės iš tikrųjų kalba.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Trumpai: Šnekamoji kalba daug labiau redukuota nei rašytinė. Toliau pateiktos formos įprastos Oslo apylinkėse ir Rytų Norvegijoje; tarmės labai skiriasi.
Taisyklės
- Har du: «Har du sett ham?» dažnai skamba «ha'ru sett'n?» – r ir d susilieja į vieną garsą.
- Jeg: Rytuose tariama «jæ» arba «jei», vakaruose «eg», Trøndelage ir šiaurėje «æ».
- Det ir de: det tariama «de», o de (jie) – «di»: «De e kaldt i dag.»
- Er: Dažnai tik «e» arba «æ»: «Hvor e'n?» (Hvor er han? – Kur jis?)
- Nekirčiuoti įvardžiai: han → «'n», henne → «'a», den → «'n»: «Jeg så'a i går.»
- Ikke: Po veiksmažodžio dažnai tik «'ke»: «Je veit'ke» (Jeg vet ikke – Nežinau).
- Iškritimas: Nekirčiuotos galūnės ir priebalsiai dingsta: skal → «ska», vil → «vi», gjøre → «gjør».
- Retrofleksiniai garsai: r + t, d, n, l, s susilieja: «kort», o «Lars» skamba beveik kaip «Lasj».
- Hæ?: Šnekamasis «Ką?». Oficialiose situacijose: Unnskyld, hva sa du?
- Intonacija ir ironija: «Ja, det var jo kjempelurt» (na, tai buvo labai protinga), pasakyta plokščiu ar perdėtu tonu, dažnai reiškia priešingai.
- Jo: Mažas žodelis, didelis signalas: «Det vet du jo» = juk tu tai žinai.
- Treniruok klausymą: Žiūrėk NRK TV su norvegiškais subtitrais, klausykis tinklalaidžių ir pastebėk modelius.
Dažna klaida: Tikėtis, kad kiekviena raidė bus ištarta, kaip lietuviškai. Norvegai praryja ištisus skiemenis – mokykis girdėti visą frazę, o ne atskirus žodžius.
Pavyzdžiai
- Har du sett ham? – i tale ofte «ha'ru sett'n?»Ar matei jį? – kalboje dažnai «ha'ru sett'n?»
- Jeg vet ikke. – i tale ofte «je veit'ke»Nežinau. – kalboje dažnai «je veit'ke»
- Det er kaldt i dag. – i tale «de e kaldt i dag»Šiandien šalta. – kalboje «de e kaldt i dag»
- Hvor er han? – i tale «hvor e'n?»Kur jis? – kalboje «hvor e'n?»
- Skal vi gå? – i tale «ska vi gå?»Ar einam? – kalboje «ska vi gå?»
- Jeg så henne i går. – i tale «je så'a i går»Mačiau ją vakar. – kalboje «je så'a i går»
- Ja, det var jo kjempelurt. (ironisk: det var dumt)Na taip, tai buvo labai protinga. (ironiškai: tai buvo kvaila)
- Det vet du jo.Juk tu tai žinai.