Veiksmažodžiai esamajame laike
Gera žinia: norvegų veiksmažodžiai turi tą pačią formą visiems asmenims.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Apie ką tai?
Veiksmažodis pasako, ką kas nors daro arba kas vyksta: valgyti, dirbti, miegoti. Esamasis laikas (presens) vartojamas kalbant apie tai, kas vyksta dabar, apie įpročius ir dažnai apie ateitį: «Jeg jobber nå» (dabar dirbu), «Jeg jobber hver dag» (dirbu kasdien), «Jeg jobber i morgen» (rytoj dirbu).
Norvegų kalboje esamasis laikas labai paprastas. Dauguma veiksmažodžių tiesiog gauna -r: «å snakke» (kalbėti) – «jeg snakker» (aš kalbu). Forma visiems asmenims ta pati: «jeg snakker, du snakker, de snakker». Keli svarbūs veiksmažodžiai netaisyklingi, pvz., «å være» – «er» (būti) ir «å ha» – «har» (turėti).
Lietuvių kalboje veiksmažodis keičiasi pagal asmenį: kalbu, kalbi, kalba… Todėl įvardį dažnai praleidi. Norvegų kalboje forma nesikeičia, todėl įvardis būtinas: sakyk ne «Snakker norsk», o «Jeg snakker norsk». Viena forma visiems asmenims – tikras palengvėjimas.
Taisyklės
- Dauguma veiksmažodžių prie bendraties prideda -r: å snakke → snakker (kalbėti).
- Jeg snakker, du snakker, hun snakker, vi snakker – visada vienoda forma, nereikia asmenuoti kaip lietuviškai.
- Svarbūs netaisyklingi veiksmažodžiai: å være → er (būti), å ha → har (turėti), å gjøre → gjør (daryti), å si → sier (sakyti).
Pavyzdžiai
- Jeg snakker litt norsk.Aš šiek tiek kalbu norvegiškai.
- Vi jobber i Oslo.Mes dirbame Osle.
- Hun er lærer.Ji yra mokytoja.
- Bussen går klokka halv åtte.Autobusas išvyksta pusę aštuonių.
- Hva gjør du i helgen? – Vi drar på hytta.Ką veiki savaitgalį? – Važiuojame į namelį.
- Mamma henter barna i barnehagen hver dag.Mama kasdien pasiima vaikus iš darželio.
- Jeg har vondt i hodet og ringer legen.Man skauda galvą, ir aš skambinu gydytojui.
- Ahmed bor i Drammen og jobber på et lager.Ahmedas gyvena Dramene ir dirba sandėlyje.