Netaisyklingi būdvardžiai
Dauguma būdvardžių kaitomi pagal paprastą modelį: stor – stort – store. Nedidelė grupė jį laužo, ir, žinoma, tai žodžiai, kuriuos vartoji nuolat: liten, annen, egen, blå, gammel.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Trumpai: įprastas modelis – en stor bil – et stort hus – store biler. Toliau pateikti žodžiai jo nesilaiko – mokykis jų kaip mažų lentelių.
Apie ką tai?
Dauguma norvegų būdvardžių laikosi vieno paprasto modelio: «stor, stort, store» (didelis). Bet keli žodžiai laužo taisykles, ir, deja, tai būtent tie, kuriuos vartojame nuolat: «liten» (mažas), «gammel» (senas), «annen» (kitas) ir «egen» (savas). Tai netaisyklingi būdvardžiai.
Paimkime «liten»: «en liten gutt» (mažas berniukas), «ei lita jente» (maža mergaitė), «et lite barn» (mažas vaikas), bet «små barn» (maži vaikai) ir «den lille gutten» (tas mažasis berniukas). Čia keičiasi visas žodis, ne tik galūnė. Kiti žodžiai beveik taisyklingi, bet turi mažų ypatumų: «blå» (mėlynas) daugiskaitoje negauna -e («blå biler»), o žodžiai su -ig negauna -t: «et viktig møte» (svarbus susitikimas). Verta juos mokytis kaip mažas lenteles.
Lietuvių kalboje irgi yra netaisyklingumų (geras, geresnis, bet ir daug linksnių formų), tad išimtys tau nesvetimos. Norvegų kalboje jų laimei tik saujelė, o linksnių iš viso nėra. «Små» veikia beveik kaip atskiras daugiskaitos žodis. Jų prireiks, kai kalbėsi apie vaikus («de små», mažieji), butą («et lite kjøkken», maža virtuvė) ar kitą kartą: «Kan vi ta det en annen gang?» (gal galime kitą kartą?).
Taisyklės
- liten (mažas): en liten gutt – ei lita jente – et lite barn – små barn – den lille gutten – de små barna.
- annen (kitas): en annen dag – et annet sted – andre ganger – den andre bussen.
- egen (savas, nuosavas): en egen inngang – et eget rom – egne barn. Su savybiniais įvardžiais: min egen bil, mitt eget hus, sine egne barn.
- blå, grå (mėlynas, pilkas): daugiskaitoje ir žymimojoje formoje be -e: en blå bil – et blått hus – blå biler – den blå bilen. (Blåe irgi leidžiama, bet retesnė.)
- Bet ny gauna -tt ir -e: et nytt hus, nye sko. Taip pat fri: et fritt land, frie valg.
- -ig ir -lig: niekatrojoje giminėje be -t: en viktig dag – et viktig møte – viktige ting. Et hyggelig sted, et vanlig navn.
- -sk: be -t, kai žodis turi kelis skiemenis arba reiškia tautybę: et norsk flagg, et praktisk tips. Trumpi žodžiai gauna -t: friskt, ferskt brød.
- Jei žodis jau baigiasi priebalsiu + t, nieko nepridedama: et kort møte, et svart skap.
- god ir rød išlaiko d ir gauna -t: godt, rødt (tariama „got“, „røt“).
- -el, -en, -er daugiskaitoje praranda e, o dviguba priebalsė tampa viengubė: gammel – gammelt – gamle, sulten – sultent – sultne, vakker – vakkert – vakre, enkel – enkelt – enkle.
- Kai kurie niekada nekinta: bra, gratis, moderne, stille, ekte: et bra tilbud, gratis parkering, moderne leiligheter.
Tipinė klaida: lietuviai pratę prie „mažas – maži“, bet norvegų liten daugiskaitoje tampa visai kitu žodžiu – små. De lille barna ✗ → de små barna. Den liten gutten ✗ → den lille gutten.
Pavyzdžiai
- Vi bor i en liten leilighet på Grünerløkka.Gyvename mažame bute Grünerløkka rajone.
- De små barna sover etter lunsj i barnehagen.Mažieji darželyje po pietų miega.
- Kan vi ta det en annen dag? Jeg er syk i dag.Gal galime tai padaryti kitą dieną? Šiandien sergu.
- Endelig har sønnen vår fått sitt eget rom.Mūsų sūnus pagaliau turi savo kambarį.
- Hun kjøpte et blått skjerf og to grå luer.Ji nusipirko mėlyną šaliką ir dvi pilkas kepures.
- Det var et viktig møte, så jeg kunne ikke gå tidlig.Tai buvo svarbus susirinkimas, todėl negalėjau išeiti anksčiau.
- Hytta er gammel, men den har et moderne kjøkken.Namelis senas, bet jame moderni virtuvė.
- Jeg er så sulten! Er det noe godt i kjøleskapet?Esu toks alkanas! Ar šaldytuve yra kas nors skanaus?