Abėcėlė ir rašyba
Norvegų abėcėlėje yra 29 raidės: 26 lotyniškos ir dar æ, ø bei å. Čia išmoksi jas tarti, telefonu pasakyti savo pavardę paraidžiui ir atpažinti raides, kurios rašomos, bet netariamos.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Trumpai: 29 raidės, trys papildomos pabaigoje (æ, ø, å), o nemažai raidžių rašoma, bet netariama: hva, gjøre, hyggelig, godt.
Apie ką tai?
Abėcėlė – tai raidės, kuriomis rašome, nustatyta tvarka. Jos reikia, kai telefonu raidėmis sakai savo pavardę, ieškai žodyne ar randi savo pavardę sąraše.
Norvegų abėcėlėje yra 29 raidės: įprastos 26 ir trys papildomos pabaigoje – «æ», «ø» ir «å». Tai atskiros raidės, ne a ar o su papuošimu. Daug raidžių turi norvegiškus pavadinimus: H vadinama «ho», J – «je». Kai kurios raidės rašomos, bet netariamos: «hva» (ką) skamba «va», «godt» (gerai) – «got», «hyggelig» (malonus) – «hygeli».
Lietuvių kalboje beveik kiekviena raidė tariama, todėl norvegų nebylios raidės tau naujiena. Atsargiai su «y» – tai ne lietuviška «y», o garsas kaip vokiečių ü. Telefonu norvegai sako raides vardais: «A som i Anna, B som i Bernhard». Pasipraktikuok taip pasakyti savo pavardę – pravers pas gydytoją, banke ir NAV.
Taisyklės
- Abėcėlė: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z æ ø å. Æ, ø ir å eina paskutinės – ir žodyne, ir pavardžių sąrašuose: Øyvind eina po Zakariassen.
- Trys papildomos raidės: æ – kaip plati lietuviška e žodyje „ežeras“ (være, lærer), ø – sakai e, bet lūpas laikai apvalias kaip o (søster, kjøre), å – beveik kaip lietuviška o (gå, båt).
- Telefonu raidės sakomos vardais: A som i Anna (A kaip Anna), B som i Bernhard, Æ som i Ærlig, Ø som i Østen, Å som i Åse.
- Raidžių pavadinimai, kurie nustebins: H = „ho“, J = „je“, K = „ko“, R = „er“, Y = i, tariama apvaliomis lūpomis (kaip vokiška ü). Er det med i eller y? – Med y.
- Netariama h prieš v ir j: hva (tark „va“), hvor, hvit, hjem („jem“), hjelpe.
- Gj- tariama kaip j: gjøre („jøre“), gjest, gjerne. G prieš i ir y irgi skamba kaip j: gi („ji“), gyldig.
- -ig ir -lig gale: g netariama: viktig („vikti“), hyggelig („hygeli“), deilig.
- -dt ir d po balsio: d dažnai netariama: godt (skamba kaip „got“), rødt („røt“), god („gu“), med („me“).
- -ld ir -nd: d dingsta: kald („kal“), land („lan“), holde („hole“).
- Dažni žodeliai, kurie tariami ne taip, kaip rašomi: jeg („jei“), meg („mei“), og („o“), det („de“).
- El. paštas telefonu: @ = krøllalfa, . = punktum, - = bindestrek: ola punktum hansen krøllalfa gmail punktum com.
Tipinė klaida: lietuviai skaito taip, kaip parašyta, nes lietuvių kalboje tai veikia: „h-va“, hyggelig su g gale. Be to, lietuviškos raidės (ė, š, ž, ų) norvegų sistemose dažnai dingsta: Šarūnas banko kortelėje gali tapti Sarunas.
Pavyzdžiai
- Kan du stave navnet ditt?Ar gali pasakyti savo vardą paraidžiui?
- Etternavnet mitt staves med Ø, som i Østen.Mano pavardė rašoma su Ø, kaip Østen.
- Hva heter du, og hvor bor du?Kuo tu vardu ir kur gyveni?
- Det var hyggelig å se deg igjen.Buvo malonu vėl tave pamatyti.
- Maten på hytta smakte veldig godt.Maistas namelyje buvo labai skanus.
- E-postadressen min er ola punktum hansen krøllalfa gmail punktum com.Mano el. pašto adresas – [email protected].
- Kan du gjenta det? Linja er dårlig.Ar gali pakartoti? Blogas ryšys.
- Jeg må hjem og hjelpe barna med leksene.Turiu eiti namo ir padėti vaikams paruošti pamokas.