Stiprieji ir netaisyklingi veiksmažodžiai

Stiprieji veiksmažodžiai būtajame laike negauna galūnės – jie keičia balsę: drikke – drakk. Dažniausi veiksmažodžiai yra stiprieji, todėl juos reikia išmokti atmintinai.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Kai kurie veiksmažodžiai būtajame laike nesilaiko įprastų taisyklių. Užuot gavę galūnę, jie pakeičia balsį žodžio viduje: «drikke, drakk» (gerti, gėriau), «skrive, skrev» (rašyti, rašiau). Tai stiprieji veiksmažodžiai. Jų nėra labai daug, bet jie labai dažni.

Stiprieji veiksmažodžiai paprastai yra seniausi ir dažniausiai vartojami žodžiai: å gå (eiti), å komme (ateiti), å se (matyti), å bli (tapti), å finne (rasti). «Jeg gikk hjem» (ėjau namo), «Hun kom for sent» (ji atėjo per vėlai), «Vi så en elg i skogen» (miške matėme briedį). Daugelis jų turi modelius, pvz., i, e, e: «skrive, skrev, har skrevet». Žinant modelį, naujus žodžius įsiminti lengviau.

Lietuvių kalboje irgi yra veiksmažodžių su kaitaliojamu kamienu (eiti, ėjo, gerti, gėrė), tad reiškinys nesvetimas. Skirtumas: norvegiškai keičiasi tik viena forma ir nėra asmenų galūnių, «gikk» reiškia ir ėjau, ir ėjai, ir ėjome. Geriausia mokytis visų trijų formų kartu, kaip mažos dainelės. Jų prireiks beveik kiekviename pokalbyje apie praeitį, nes dažniausi kasdieniai veiksmažodžiai yra būtent stiprieji.

Taisyklės

  1. Tvarka: bendratis – esamasis laikas – būtasis laikas – perfektas.
  2. Esamasis laikas beveik visada taisyklingas (-r). Mokytis reikia būtojo laiko ir perfekto.
  3. Dalyvis dažnai baigiasi -et (skrevet, funnet) arba -tt (gitt, gått).
  4. Balsių kaita i – e – e/i: å bli – blir – ble – har blitt (tapti); å skrive – skriver – skrev – har skrevet (rašyti); å bite – biter – bet – har bitt (kąsti); å gripe – griper – grep – har grepet (griebti); å stige – stiger – steg – har steget (kilti); å drive – driver – drev – har drevet (vykdyti (verslą), užsiimti (sportu)).
  5. Balsių kaita y – ø/øy – u/ø/o: å by – byr – bød – har budt (siūlyti); å fly – flyr – fløy – har fløyet (skristi); å bryte – bryter – brøt – har brutt (laužyti); å skyte – skyter – skjøt – har skutt (šauti); å fryse – fryser – frøs – har frosset (šalti); å nyte – nyter – nøt – har nytt (mėgautis).
  6. Balsių kaita i/e – a – u: å finne – finner – fant – har funnet (rasti); å drikke – drikker – drakk – har drukket (gerti); å synge – synger – sang – har sunget (dainuoti); å hjelpe – hjelper – hjalp – har hjulpet (padėti); å vinne – vinner – vant – har vunnet (laimėti); å binde – binder – bandt – har bundet (rišti); å springe – springer – sprang – har sprunget (bėgti); å forsvinne – forsvinner – forsvant – har forsvunnet (dingti).
  7. Balsių kaita e/æ/o – a/o – å/u/o: å bære – bærer – bar – har båret (nešti); å stjele – stjeler – stjal – har stjålet (vogti); å skjære – skjærer – skar – har skåret (pjaustyti); å treffe – treffer – traff – har truffet (sutikti, pataikyti); å komme – kommer – kom – har kommet (ateiti); å sove – sover – sov – har sovet (miegoti).
  8. Balsių kaita i/e – a/å: å gi – gir – ga – har gitt (duoti); å se – ser – så – har sett (matyti); å be – ber – ba – har bedt (prašyti); å ligge – ligger – lå – har ligget (gulėti); å sitte – sitter – satt – har sittet (sėdėti); å være – er – var – har vært (būti).
  9. Balsių kaita a/å/e – o: å ta – tar – tok – har tatt (imti); å dra – drar – dro – har dratt (vykti, išvykti; traukti); å slå – slår – slo – har slått (mušti); å stå – står – sto – har stått (stovėti); å la – lar – lot – har latt (leisti); å le – ler – lo – har ledd (juoktis).
  10. Balsių kaita å/a/o – i/e/a: å gå – går – gikk – har gått (eiti); å få – får – fikk – har fått (gauti); å falle – faller – falt – har falt (kristi); å holde – holder – holdt – har holdt (laikyti); å henge – henger – hang – har hengt (kabėti).
  11. Netaisyklingi silpnieji veiksmažodžiai: å si – sier – sa – har sagt (sakyti); å gjøre – gjør – gjorde – har gjort (daryti); å vite – vet – visste – har visst (žinoti); å selge – selger – solgte – har solgt (parduoti); å spørre – spør – spurte – har spurt (klausti); å legge – legger – la – har lagt (dėti, guldyti); å sette – setter – satte – har satt (statyti, dėti); å ha – har – hadde – har hatt (turėti).
  12. Patarimas: mokykis grupėmis pagal tą patį balsių modelį ir kartok garsiai kaip skaičiuotę: drikke – drakk – drukket. Lietuviai kartais prideda -et prie stipriųjų veiksmažodžių (gået vietoj gått) – tai dažna klaida.

Pavyzdžiai

  • Vi drakk kaffe og snakket om gamle dager.Gėrėme kavą ir kalbėjome apie senus laikus.
  • Hun skrev et langt brev til moren sin.Ji parašė ilgą laišką mamai.
  • Jeg fikk en pakke i dag.Šiandien gavau siuntinį.
  • Har du sett nøklene mine?Ar matei mano raktus?
  • Barna sov da vi kom hjem.Vaikai miegojo, kai grįžome namo.
  • Hva sa han?Ką jis pasakė?
  • Noen har stjålet sykkelen min.Kažkas pavogė mano dviratį.
  • Toget gikk klokka åtte, og vi satt på det.Traukinys išvyko aštuntą, ir mes jame sėdėjome.

Pasipraktikuokite teste (A2) Išverskite į norvegų kalbą

✉️ Radai klaidą? Parašyk mums