Daiktavardžių giminė: en, ei, et
Kiekvienas norvegų daiktavardis yra vyriškosios (en), moteriškosios (ei) arba niekatrosios (et) giminės. Nuo giminės priklauso artikelis, galūnė ir būdvardžio forma, todėl mokykis žodžių kartu su en, ei arba et.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Trumpai: kiekvieną daiktavardį mokykis su tuo mažu žodeliu: en bil, ei/en bok, et hus. Nežinai? Rinkis en – bet et žodžius reikia mokėti.
Apie ką tai?
Gramatinė giminė – tai būdas suskirstyti daiktavardžius į grupes. Ji mažai susijusi su lytimi: stalas nėra nei vyras, nei moteris. Tai tik etiketė, kuri parodo, kaip žodis elgiasi.
Norvegų kalboje yra trys giminės: vyriškoji su «en» (en bil – automobilis), moteriškoji su «ei» (ei bok – knyga) ir bevardė su «et» (et hus – namas). Giminė nulemia artikelį neapibrėžtojoje formoje, galūnę apibrėžtojoje formoje («bilen», «boka», «huset» – tas automobilis, ta knyga, tas namas) ir būdvardžio formą: «en stor bil», bet «et stort hus». Bokmål kalboje vietoj «ei» visada gali vartoti «en»: «en bok – boken».
Lietuvių kalboje giminės dvi, ir jas lengva atpažinti iš galūnės (-as, -a). Norvegų kalboje trečia giminė – bevardė – tau nauja, o galūnė giminės beveik niekada neparodo. Todėl mokykis kiekvieno žodžio su en, ei arba et ir nekelk giminių iš lietuvių kalbos: «namas» vyriškosios, o «et hus» – bevardės giminės.
Taisyklės
- Trys giminės, trys galūnės: en bil – bilen (tas automobilis), ei bok – boka (ta knyga), et hus – huset (tas namas).
- Moteriškoji giminė bokmål kalboje neprivaloma: ei bok – boka arba en bok – boken. Abu variantai teisingi. Šnekamojoje kalboje dauguma sako -a: jenta, hytta, boka. Rašydamas būk nuoseklus.
- Jei abejoji, vartok en. Tai visada teisinga ir ei žodžiams: en jente, en hytte.
- Bet et žodžiai privalo turėti et: et hus, et barn – niekada „en hus“. Būtent et žodžius reikia iškalti.
- Dažni et žodžiai: et hus, et barn, et år, et land, et språk, et bord, et vindu, et brev, et eple, et kjøleskap, et tog, et fly, et rom, et kontor, et møte.
- Žmonės dažniausiai en: en lærer, en venn, en sykepleier. Mergaitės ir moterys dažnai ei: ei jente, ei kone. Išimtys: et barn (vaikas), et menneske (žmogus).
- Galūnės, kurios duoda en: -sjon (en stasjon), -er apie žmones (en baker), -dom (en sykdom). -ing duoda en arba ei: en/ei regning.
- Galūnės, kurios duoda et: -um (et museum, et akvarium), -eri (et bakeri), -ment (et dokument). Žodžiai su -skap dažnai et: et kjøleskap, et vennskap.
- Sudurtiniuose žodžiuose lemia paskutinis žodis: et sykehus (et hus), en barnehage (en hage).
- Giminė keičia ir būdvardžius bei savybinius įvardžius: en ny bil – et nytt hus, bilen min – huset mitt.
- Trumpi et žodžiai daugiskaitoje dažnai neturi galūnės: et hus – mange hus, et barn – to barn.
Tipinė klaida: lietuvių kalboje niekatrosios giminės daiktavardžių nėra, todėl et žodžiai atrodo keisti – namas vyriškos giminės, o norvegiškai et hus. Be to, lietuvių kalba neturi artikelių, tad lengva juos pamiršti: Jeg kjøpte ny jakke ✗ → Jeg kjøpte en ny jakke.
Pavyzdžiai
- Vi har en hund, ei katt og et akvarium.Turime šunį, katę ir akvariumą.
- Boka ligger på bordet i stua.Knyga guli ant stalo svetainėje.
- Jeg bor i et lite hus utenfor Trondheim.Gyvenu mažame name netoli Trondheimo.
- Jenta til Sara begynner i barnehagen i august.Saros dukra rugpjūtį pradeda lankyti darželį.
- Kan du sette melka i kjøleskapet?Ar gali įdėti pieną į šaldytuvą?
- Hytta vår ligger ved et vann i Valdres.Mūsų namelis stovi prie ežero Valdrese.
- Jeg trenger et nytt bankkort og en ny PIN-kode.Man reikia naujos banko kortelės ir naujo PIN kodo.
- Hun jobber på et sykehus, og mannen hennes er bussjåfør.Ji dirba ligoninėje, o jos vyras – autobuso vairuotojas.