Kirtis, tonai ir ilgieji bei trumpieji balsiai
Norvegų kalba turi savo melodiją. Jei teisingai dėsi kirtį ir tarsi balsių ilgumą, tave supras daug lengviau – net jei gramatika nėra tobula.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Trumpai: kirtis – pirmajame skiemenyje, ilgieji balsiai tariami ilgai, trumpieji – trumpai, o melodijos klausykis atidžiai.
Apie ką tai?
Kirtis – tai kai vienas žodžio skiemuo tariamas stipriau už kitus. Tonas – tai žodžio melodija, ar balsas kyla, ar leidžiasi. Kartu jie suteikia norvegų kalbai tą «dainingą» skambesį, kurį išgirsti iš karto.
Norvegų kalboje kirtis paprastai krinta ant pirmojo skiemens: «JENte» (mergaitė), «SKOle» (mokykla), «HYTte» (namelis). Kai kurių skolinių kirtis toliau: «buTIKK» (parduotuvė), «universiTET». Be to, norvegų kalba turi du tonus. 1 tonas – vienas paprastas judesys, 2 tonas pirma nusileidžia, o paskui vėl pakyla. Kai kurie žodžiai skiriasi tik tonu: «bønder» (ūkininkai, 1 tonas) ir «bønner» (pupelės, 2 tonas).
Lietuvių kalba tau čia padeda labiau nei kitiems: joje kirtis laisvas, o ilgi skiemenys turi priegaides – tvirtapradę ir tvirtagalę. Taigi melodija žodyje tau nėra visai svetima. Ilgus ir trumpus balsius irgi skiri, o tai norvegų kalboje labai svarbu.
Taisyklės
- Kirtis paprastai krinta į pirmąjį skiemenį: JENte, SKOle, ARbeid, HYTte.
- Daugelio skolinių kirtis toliau: buTIKK (parduotuvė), restauRANG, universiTET.
- Žodžiuose su be- ir for- kirtis krinta į kitą skiemenį: beTAle (mokėti), forSTÅ (suprasti), forKLAre (paaiškinti).
- Norvegų kalboje yra du tonai. 1 tonas – vienas paprastas balso judesys. 2 tonas pirmiau nusileidžia, o paskui vėl kyla – tai ta „dainuojanti“ melodija.
- Minimalios poros: bønder (1 tonas, ūkininkai) – bønner (2 tonas, pupelės); anden (1 tonas, antis) – ånden (2 tonas, dvasia).
- Praktinė taisyklė: vienskiemeniai žodžiai su -en/-et dažniausiai turi 1 toną (bilen, huset), o dauguma žodžių su galūne -e – 2 toną (jente, gate, kake).
- Viena priebalsė po balsio = ilgas balsis. Dvi priebalsės = trumpas: tak (stogas) – takk (ačiū), vin (vynas) – vinn (laimėk!), hat (neapykanta) – hatt (skrybėlė).
- r + s, t, d, n, l dažnai susilieja į vieną garsą, liežuvį užlenkus atgal: norsk (beveik „nošk“), Lars, kort, ferdig, barn, ærlig.
- Taip būna ir tarp žodžių: „for sent“ (per vėlai) skamba beveik kaip „fo-šent“.
- Vakarų ir pietų Norvegijoje daug kas taria gerklinį r. Tada r ir s tariami atskirai.
Tipinė lietuvių klaida: kirtį dėti kaip lietuviškame žodyje, toliau nuo pradžios, ir dvigubą priebalsę tarti ilgai. Norvegiškai dviguba priebalsė tik sutrumpina prieš ją esantį balsį.
Pavyzdžiai
- Takk for maten!Ačiū už maistą!
- Taket på hytta lekker igjen.Namelio stogas vėl kiauras.
- Vil du ha et glass vin til fisken?Ar nori taurės vyno prie žuvies?
- Lars snakker norsk med kundene i butikken.Larsas su pirkėjais parduotuvėje kalba norvegiškai.
- Barna er ferdige i barnehagen klokka fire.Vaikai darželyje baigia ketvirtą valandą.
- Ingrid kommer for sent til bussen hver morgen.Ingrid kiekvieną rytą vėluoja į autobusą.
- Bøndene i Trøndelag dyrker poteter, ikke bønner.Trionelago ūkininkai augina bulves, o ne pupeles.
- Universitetet i Tromsø ligger langt nord.Tromsės universitetas yra toli šiaurėje.