Neapibrėžiamieji įvardžiai: noen, ingen, alle, hver
Noen, ingen, alle ir mye – žodžiai, kuriuos vartoji, kai negali ar nenori tiksliai pasakyti, kas ar ką. Juos girdi visą dieną – parduotuvėje, darbe ir autobuse.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Trumpai: šie žodžiai kalba apie žmones ir daiktus jų neįvardydami – noen (kažkas – žmogus), noe (kažkas – daiktas), ingen (niekas), alle (visi).
Apie ką tai?
Neapibrėžiamieji įvardžiai, tai žodžiai, kuriuos vartojame, kai negalime ar nenorime tiksliai pasakyti kas ar kas: kažkas, kas nors, niekas, visi, viskas. «Er det noen hjemme?» (ar kas nors namie?) Nežinome kas, tik kad ten gal kas yra.
Norvegiškai atskiriami žmonės ir daiktai. Apie žmones sakai «noen» (kažkas), «ingen» (niekas) ir «alle» (visi): «Noen ringte» (kažkas skambino), «Ingen svarte» (niekas neatsakė), «Alle kom på festen» (visi atėjo į vakarėlį). Apie daiktus, «noe» (kažkas), «ingenting» (nieko) ir «alt» (viskas): «Vil du ha noe å drikke?» (ar nori ko nors atsigerti?), «Hun sa ingenting» (ji nieko nepasakė), «Alt er klart» (viskas paruošta). Kasdien norvegai dažnai sako «ikke noe» ir «ikke noen» vietoj «ingenting» ir «ingen».
Atsargiai su lietuvišku dvigubu neiginiu: lietuviškai sakai «niekas neatėjo», «nieko nemačiau». Norvegiškai užtenka vieno neiginio: «Ingen kom», «Jeg så ingenting». «Ingen kom ikke» yra tipiška lietuvių klaida! O «Jeg har ikke sett noen» reiškia «nieko nemačiau». Šiuos žodžius girdėsi visą dieną: prie kasos («Var det noe mer?», dar ko nors?), darbe («Har noen sett nøklene mine?») ir autobuse.
Taisyklės
- Mini lentelė: žmogus – noen (kažkas) / ingen (niekas) / alle (visi); daiktas – noe (kažkas) / ingenting (nieko) / alt (viskas).
- noen = kažkas, kas nors (žmogus): Er det noen hjemme? (Ar kas nors yra namie?)
- noe = kažkas, kas nors (daiktas): Vil du ha noe å drikke? (Gal nori ko nors atsigerti?)
- noen prieš daugiskaitą = keli, keletas: Jeg har noen venner i Bergen. noe prieš tai, ko neskaičiuojame: Har vi noe melk igjen?
- ingen = niekas, joks: Ingen svarte. Prieš daiktavardį: Jeg har ingen bil – šnekamojoje kalboje dažniau: Jeg har ikke bil.
- ingenting = nieko: Hun sa ingenting. Tas pats: Hun sa ikke noe.
- Kai veiksmažodis iš dviejų dalių (har sett, skal kjøpe), sakome ikke + noe/noen: Jeg har ikke sett noen. Ne: Jeg har sett ingen.
- alle = visi: Alle kom på festen. alt = viskas: Alt er klart.
- hver – su en/ei žodžiais, hvert – su et žodžiais = kiekvienas: hver dag, hvert år. hverandre = vienas kitą: Vi ringer hverandre hver kveld.
- begge = abu, abi: Begge barna går i barnehagen.
- mange – su tuo, ką galima suskaičiuoti, mye – su tuo, ko negalima: mange bøker (daug knygų), mye snø (daug sniego).
- få = mažai (skaičiuojamų), lite = mažai (neskaičiuojamų): Det kom få folk. Vi har lite tid.
Tipinė klaida: lietuviškai sakome „Niekas nieko nematė“ su keliais neiginiais. Norvegiškai užtenka vieno: Ingen så noe – ne: Ingen så ingenting. Atsargiai ir su „daug“: kartais tai mange, kartais mye.
Pavyzdžiai
- Er det noen som har sett nøklene mine?Ar kas nors matė mano raktus?
- Kari ringte, men ingen tok telefonen.Kari skambino, bet niekas neatsiliepė.
- Jeg har ikke spist noe siden frokost.Nieko nevalgiau nuo pusryčių.
- Alle på jobben skal på julebord i Trondheim.Visi iš darbo važiuos į kalėdinį vakarėlį Trondheime.
- Vi ser hverandre hver fredag på treningssenteret.Matomės kiekvieną penktadienį sporto klube.
- Begge ungene til Lars går på Sagene skole.Abu Larso vaikai lanko Sagene mokyklą.
- Det var mye snø på Gol, men få folk i bakken.Gol miestelyje buvo daug sniego, bet šlaite – mažai žmonių.
- Takk for maten, alt var kjempegodt!Ačiū už vaišes, viskas buvo labai skanu!