Savybiniai įvardžiai: min, din, sin
Savybiniai įvardžiai rodo, kam kas priklauso. Daugelis jų kaitomi pagal daiktavardžio giminę.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Apie ką tai?
Savybiniai įvardžiai parodo, kam kas priklauso: mano automobilis, tavo striukė, mūsų butas. Juos vartoji nuolat, kai kalbi apie šeimą, namus ir savo daiktus.
Norvegų kalboje savybinis įvardis paprastai eina po daiktavardžio, o daiktavardis būna apibrėžtosios formos: «bilen min» (mano automobilis), «huset mitt» (mano namas), «barna våre» (mūsų vaikai). Forma keičiasi pagal daikto giminę, ne pagal savininką: «bilen min», «hytta mi», «huset mitt», «skoene mine». Jei pastatai jį prieš daiktavardį, jį pabrėži: «Det er min bil, ikke din!» (Tai MANO automobilis, ne tavo!)
Lietuviškai «mano», «tavo» nekinta, o norvegų kalboje forma priklauso nuo daikto giminės ir skaičiaus. Užtat norvegų «sin» veikia beveik kaip lietuvių «savo»: «Per vasker bilen sin» – Peras plauna savo automobilį. «Bilen hans» reiškia, kad automobilis priklauso kitam vyrui.
Taisyklės
- min/mi/mitt/mine (mano), din/di/ditt/dine (tavo), vår/vårt/våre (mūsų), deres (jūsų, jų), hans (jo), hennes (jos).
- Dažniausiai įvardis eina po daiktavardžio žymimąja forma: bilen min (mano automobilis), huset mitt, bøkene våre.
- Prieš daiktavardį jis kirčiuojamas: Det er min bil, ikke din!
- Sin/si/sitt/sine atitinka lietuvišką „savo“: Per vasker bilen sin (savo automobilį). Per vasker bilen hans (jo, t. y. kito žmogaus).
Pavyzdžiai
- Dette er huset mitt.Tai mano namas.
- Hvor er nøklene dine?Kur tavo raktai?
- Anna besøker moren sin.Ana lanko savo mamą.
- Sønnen vår begynner på skolen i høst.Mūsų sūnus šį rudenį pradeda eiti į mokyklą.
- Har du sett telefonen min? Jeg fant den ikke i jakka.Ar matei mano telefoną? Neradau jo striukėje.
- Ola og Kari leier ut hytta si i juli.Ola ir Kari liepą išnuomoja savo namelį.
- Er dette ditt eller mitt glass?Ar čia tavo, ar mano stiklinė?