Keturios silpnųjų veiksmažodžių grupės

Silpnieji veiksmažodžiai būtajame laike gauna galūnę -et, -te, -de arba -dde. Grupę dažniausiai parodo priebalsės prieš bendraties -e.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Kai kalbi apie praeitį, veiksmažodis turi pakeisti formą. Dauguma norvegų veiksmažodžių tai daro taisyklingai: gauna galūnę. Jie vadinami silpnaisiais veiksmažodžiais ir skirstomi į keturias grupes pagal galūnę.

1 grupė gauna -et: «Jeg snakket med sjefen» (kalbėjau su vadovu). 2 grupė gauna -te: «Vi spiste middag» (pavalgėme vakarienę). 3 grupė gauna -de: «Hun prøvde igjen» (ji bandė dar kartą). 4 grupė gauna -dde: «De bodde i Trondheim» (jie gyveno Trondheime). Gera žinia: grupę dažnai matai iš paties veiksmažodžio, du priebalsiai prieš -e paprastai duoda -et (snakke, jobbe), vienas priebalsis dažnai -te (spise, lese), o trumpi veiksmažodžiai kaip «bo» ir «tro» gauna -dde.

Lietuviškai būtasis laikas turi asmenų galūnes ir skirtingus kamienus: kalbėjau, kalbėjai, kalbėjome. Norvegiškai pasirenki tik vieną iš keturių galūnių, o forma bendra visiems asmenims: «jeg snakket, hun snakket, vi snakket». Nebijok spėti, dauguma naujų veiksmažodžių patenka į 1 grupę. Su šiais modeliais papasakosi apie savaitgalį, parašysi trumpą laišką darželiui ar užpildysi formą.

Taisyklės

  1. 1 grupė (-et): å kaste (mesti) – kaster – kastet – har kastet. Taip pat: snakke – snakket (kalbėti), jobbe – jobbet (dirbti), vaske – vasket (plauti), åpne – åpnet (atidaryti).
  2. Požymis: dvi ar daugiau priebalsių prieš -e (st, kk, bb, sk, pn). Tai didžiausia grupė. Laisvesniame bokmål galima rašyti ir -a: kasta.
  3. 2 grupė (-te): å spise (valgyti) – spiser – spiste – har spist. Taip pat: lese – leste – lest (skaityti), kjøre – kjørte – kjørt (vairuoti), reise – reiste – reist (keliauti).
  4. Požymis: viena priebalsė prieš -e. Dviguba l, n, m dažniausiai tampa viengube: spille – spilte – spilt (žaisti), kjenne – kjente – kjent (pažinti), glemme – glemte – glemt (pamiršti).
  5. 3 grupė (-de): å leve (gyventi) – lever – levde – har levd. Taip pat: prøve – prøvde – prøvd (bandyti), bygge – bygde – bygd (statyti), eie – eide – eid (turėti, valdyti).
  6. Požymis: v arba g prieš -e arba dvibalsis (ei, øy): leve, prøve, bygge, eie, pleie, greie.
  7. 4 grupė (-dde): å bo (gyventi) – bor – bodde – har bodd. Taip pat: tro – trodde – trodd (tikėti), nå – nådde – nådd (pasiekti), sy – sydde – sydd (siūti).
  8. Požymis: trumpas veiksmažodis, kuris baigiasi kirčiuota balse.
  9. Taisyklė dažnai tinka, bet ne visada: å bake – bakte (2 grupė). Naujus veiksmažodžius mokykis kartu su būtojo laiko forma.
  10. Būtasis laikas nesikeičia pagal asmenį: jeg spiste, du spiste, de spiste – lietuviškai valgiau, valgei, valgė.

Pavyzdžiai

  • Vi snakket lenge i telefonen i går.Vakar ilgai kalbėjomės telefonu.
  • Hun kjørte til jobben fordi det regnet.Ji važiavo į darbą automobiliu, nes lijo.
  • Jeg har lest boka du ga meg.Perskaičiau knygą, kurią man davei.
  • Besteforeldrene mine levde hele livet på landet.Mano seneliai visą gyvenimą gyveno kaime.
  • De bygde huset selv.Jie patys pasistatė namą.
  • Vi bodde i Bergen i tre år.Bergene gyvenome trejus metus.
  • Jeg trodde ikke at du kom.Negalvojau, kad ateisi.
  • Har du prøvd den nye kafeen?Ar jau išbandei naują kavinę?

Pasipraktikuokite teste (A2) Išverskite į norvegų kalbą

✉️ Radai klaidą? Parašyk mums