Vykstantys veiksmai: holder på å, sitter og leser

Norvegų kalboje nėra formos, panašios į anglų -ing. Dažniausiai užtenka esamojo laiko, bet norėdamas pasakyti, kad kas nors vyksta būtent dabar, vartoji posakius holder på å ar sitter og leser.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Trumpai: norvegų kalboje nėra atskiros formos vykstančiam veiksmui. Jeg leser reiškia ir „dabar skaitau“, ir „dažnai skaitau“. Norėdamas pabrėžti „būtent dabar“, vartoji kelis pastovius posakius.

Apie ką tai?

Vykstantis veiksmas yra tai, kas vyksta dabar arba tęsėsi tam tikru momentu: gaminu vakarienę, ji skaitė, kai paskambinai. Anglų kalba tam turi atskirą formą su -ing, bet daug kalbų puikiai apsieina be jos.

Norvegų kalba -ing formos neturi. Dažniausiai pakanka esamojo laiko: «Hva gjør du? Jeg lager middag» (ką veiki? gaminu vakarienę). Jei nori pabrėžti, kad esi įpusėjęs, sakai holder på å: «Jeg holder på å vaske bilen» (kaip tik plaunu mašiną). O norvegai mėgsta parodyti kūno padėtį: «Han sitter og leser» (jis sėdi ir skaito), «Vi står og venter på bussen» (stovime ir laukiame autobuso).

Čia lietuvis turi pranašumą: ir lietuviškai sakai tiesiog «skaitau», nesvarbu, ar dabar, ar apskritai. O «sėdi ir skaito» yra tiksliai norvegiškas «sitter og leser». Tik žiūrėk, kad abu veiksmažodžiai būtų tame pačiame laike: «satt og leste», o ne «satt og leser». Holder på å panašus į lietuvišką «kaip tik» ar «šiuo metu». Išgirsi tai kiekviename pokalbyje telefonu: «Hva driver du med?» (ką veiki?), «Jeg sitter på bussen». O kai vos neparvirsi ant ledo, sakysi «Jeg holdt på å falle!».

Taisyklės

  1. Paprastai užtenka esamojo laiko: Hva gjør du? – Jeg lager middag. (Ką veiki? – Gaminu vakarienę.)
  2. holde på å + bendratis = būti bedarant ką nors: Jeg holder på å vaske bilen.
  3. holde på med + daiktavardis = užsiimti kuo nors: Hun holder på med leksene.
  4. sitte og + veiksmažodis = sėdėti ir ką nors daryti: Han sitter og leser avisa. Padėties veiksmažodis rodo, kaip yra kūnas.
  5. stå og + veiksmažodis = stovėti ir ką nors daryti: Vi står og venter på bussen.
  6. ligge og + veiksmažodis = gulėti ir ką nors daryti: Babyen ligger og sover.
  7. Abu veiksmažodžiai to paties laiko: sitter og leser – satt og leste – har sittet og lest. Ne: satt og leser.
  8. gå og + veiksmažodis = kas nors trunka ilgiau, visai nevaikštant: Jeg har gått og tenkt på det hele uka.
  9. pleie å = turėti įprotį: Jeg pleier å trene om morgenen. Būtajame laike = anksčiau, kadaise: Vi pleide å bo i Drammen.
  10. være i ferd med å = kas nors jau prasidėjo arba tuoj įvyks (kiek oficialiau): Isen er i ferd med å smelte.
  11. holde på å gali reikšti ir „vos ne“: Jeg holdt på å falle på isen!

Tipinė klaida: lietuviškai tai rodo veikslas (skaičiau – perskaičiau). Norvegiškas leste reiškia abu. Norėdamas pasakyti „tuo metu skaičiau“, sakyk satt og leste arba holdt på å lese.

Pavyzdžiai

  • Jeg kan ikke snakke nå, jeg holder på å legge ungene.Dabar negaliu kalbėti, kaip tik guldau vaikus.
  • Pappa sitter og ser på skiskyting på TV.Tėtis sėdi ir žiūri biatloną per televizorių.
  • Vi sto og ventet på bussen i tjue minutter i Bergen sentrum.Bergeno centre stovėjome ir laukėme autobuso dvidešimt minučių.
  • Katten ligger og sover i vinduskarmen.Katė guli ir miega ant palangės.
  • Hva pleier dere å gjøre i påsken?Ką paprastai veikiate per Velykas?
  • Firmaet er i ferd med å åpne en ny butikk i Stavanger.Įmonė ruošiasi atidaryti naują parduotuvę Stavangeryje.
  • Jeg holdt på å glemme bursdagen til Sofie!Vos nepamiršau Sofie gimtadienio!
  • Anders holder på å bygge en ny hytte på fjellet.Andersas šiuo metu stato naują namelį kalnuose.

Pasipraktikuokite teste (B1) Išverskite į norvegų kalbą

✉️ Radai klaidą? Parašyk mums