Įvardžiai papildinio vietoje: meg, deg, ham, henne
Kai žmogus ne atlieka veiksmą, o jį patiria, arba stovi po prielinksnio, vartojama papildinio forma: jeg tampa meg, vi – oss. Tokia forma yra tik viena – jokių lietuviškų linksnių.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Trumpai: viena forma viskam: Hun ser meg (ji mato mane). Hun gir meg en bok (ji duoda man knygą). Hun snakker med meg (ji kalba su manimi).
Apie ką tai?
Sakinyje dažnai kažkas ką nors daro, o su kitu kas nors vyksta. «Kari ringer Per» (Kari skambina Perui): Kari skambina, Peras gauna skambutį. Kai vardus pakeičiame įvardžiais, vartojame skirtingas formas: «Hun ringer ham» (Ji jam skambina).
Norvegų įvardžiai turi atskirą papildinio formą: «jeg» – «meg» (mane, man), «vi» – «oss» (mus, mums), «de» – «dem» (juos, jiems). Ją vartoji, kai veiksmas nukreiptas į asmenį: «Kari hjelper meg» (Kari man padeda). Ir visada po prielinksnių: «med meg» (su manimi), «til deg» (pas tave), «hos oss» (pas mus). Vietoj «ham» galima sakyti ir «han».
Lietuvių kalboje turi kelias formas: mane, man, manimi. Norvegų kalboje forma viena – «meg» – ir ji tinka visur: «Hun ser meg» (ji mato mane), «Hun gir meg en bok» (ji duoda man knygą), «Hun snakker med meg» (ji kalba su manimi). Atkreipk dėmesį į tvarką: įvardis eina po veiksmažodžio.
Taisyklės
- jeg → meg (mane, man, manimi), du → deg (tave, tau), han → ham arba han (jį, jam), hun → henne (ją, jai), den/det → den/det, vi → oss (mus, mums), dere → dere (jus, jums), de → dem (juos, jiems).
- Papildinio formą vartoji po veiksmažodžio, kai žmogus veiksmą „gauna“: Kari ringer meg. Jeg hjelper henne.
- Ir visada po prielinksnių: med meg, til deg, for oss, hos dem, uten ham: Kommer du med oss på kino? (Eisi su mumis į kiną?)
- ham ar han? Bokmål kalboje teisingi abu: Jeg ser ham / Jeg ser han. Ham dažnesnis raštu, šnekamojoje kalboje daug kas sako han.
- de = jie, dem = juos/jiems: De bor i Drammen. Jeg besøker dem. Kai kuriose tarmėse išgirsi „dem“ kaip veiksnį, bet rašyk de.
- den ir det – apie daiktus: Jeg finner ikke nøkkelen. Har du sett den? Huset er solgt – vi solgte det i mai.
- Trumpas įvardis eina prieš ikke: Jeg kjenner ham ikke (aš jo nepažįstu). Bet: Jeg kjenner ikke Ola.
- Du papildiniai: pirma žmogus, paskui daiktas: Kan du gi meg saltet? Jeg viste dem leiligheten.
- Po enn (negu) ir som (kaip) tinka abi formos: Han er eldre enn meg / enn jeg. „Tai aš“ – Det er meg: Hvem er det? – Det er meg, Ali.
- Tas pats asmuo kaip 3 asmens veiksnys? Tada seg: Han vasker seg (prausiasi). Han vasker ham = prausia kitą. Jeg vasker meg, du vasker deg.
Tipinė klaida: lietuviška tvarka „Aš tave myliu“ perkeliama į norvegų kalbą: Jeg deg elsker ✗. Įvardis eina po veiksmažodžio: Jeg elsker deg. Ir neieškok linksnių – mane, man ir manimi visada yra meg.
Pavyzdžiai
- Kan du ringe meg etter jobben?Ar gali man paskambinti po darbo?
- Vi har ikke sett henne siden jul.Nematėme jos nuo Kalėdų.
- Mormor bor hos oss i sommer.Šią vasarą močiutė gyvena pas mus.
- Barna sover. Ikke vekk dem!Vaikai miega. Nežadink jų!
- Jeg har kjøpt en gave til deg.Nupirkau tau dovaną.
- Kjenner du Ahmed? – Ja, jeg jobber sammen med ham.Ar pažįsti Ahmedą? – Taip, dirbu su juo.
- Legen ga meg en resept på antibiotika.Gydytojas man išrašė receptą antibiotikams.
- Hvem har tatt den siste kaffen? – Det var meg, beklager!Kas paėmė paskutinę kavą? – Aš, atsiprašau!