Kur dedamas ikke? Sakinio prieveiksmiai

Maži žodeliai ikke, aldri, alltid, også ir bare turi pastovią vietą sakinyje. Pagrindiniame ir šalutiniame sakinyje ji skiriasi – ir tai viena dažniausių klaidų norvegų kalboje.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Trumpai: pagrindiniame sakinyje ikke eina po asmenuojamojo veiksmažodžio (Jeg drikker ikke kaffe). Šalutiniame – prieš veiksmažodį (… fordi jeg ikke drikker kaffe). Taip pat ir aldri, alltid, ofte, også, bare, nok bei vel.

Apie ką tai?

Sakinio prieveiksmiai yra maži žodžiai, kurie nuspalvina visą sakinį: ne, niekada, visada, taip pat, tik, turbūt. Jie trumpi, jų visur pilna, ir daugelyje kalbų jie sakinyje juda gana laisvai. Norvegų kalboje jie turi nuolatinę vietą.

Pagrindiniame sakinyje prieveiksmis eina iškart po asmenuojamo veiksmažodžio: «Jeg drikker ikke kaffe» (negeriu kavos), «Hun kommer alltid for sent» (ji visada vėluoja). Kai veiksmažodžiai du, jis stovi po pirmojo: «Jeg har aldri vært i Tromsø» (niekada nesu buvęs Tromsėje). Šalutiniame sakinyje jis peršoka prieš veiksmažodį: «... fordi jeg ikke drikker kaffe» (nes negeriu kavos).

Lietuviškai neiginys prilimpa prie veiksmažodžio pradžios: «negeriu». Todėl dažniausia lietuvių klaida yra «Jeg ikke drikker kaffe». Pagrindiniame sakinyje ikke eina PO veiksmažodžio: «Jeg drikker ikke». Įdomu tai, kad šalutiniame sakinyje tavo lietuviškas refleksas staiga yra teisingas: «fordi jeg ikke drikker». Tas pats su «visada» ir «taip pat», kurie lietuviškai stovi kur nori: norvegiškai «Jeg snakker også polsk», ne «Jeg også snakker». Šie žodeliai yra beveik kiekviename sakinyje, nuo «Jeg forstår ikke» pas gydytoją iki «Jeg snakker ikke så godt norsk ennå» telefonu.

Taisyklės

  1. Pagrindinis sakinys: veiksnys – veiksmažodis – ikke: Jeg drikker ikke kaffe (Negeriu kavos). Hun kommer alltid for sent.
  2. Jei sakinys prasideda ne veiksniu, pirmas eina veiksmažodis: I dag drikker jeg ikke kaffe. Hvorfor kommer du alltid for sent?
  3. Kai yra du veiksmažodžiai, prieveiksmis eina po pirmojo: Jeg har aldri vært i Tromsø. Vi kan ikke komme i kveld.
  4. Šalutinis sakinys: veiksnys – ikke – veiksmažodis: … fordi jeg ikke drikker kaffe. … at hun alltid kommer for sent. … hvis du ikke har tid.
  5. Trumpas įvardis papildinys eina prieš ikke, kai yra tik vienas veiksmažodis: Jeg ser ham ikke (Nematau jo). Jeg forstår det ikke.
  6. Daiktavardis eina po ikke: Jeg ser ikke filmen. Jeg forstår ikke spørsmålet.
  7. Kai yra du veiksmažodžiai, įvardis eina gale: Jeg har ikke sett ham.
  8. Seg elgiasi kaip įvardis: Han barberer seg ikke. Vi gleder oss ikke til mandag.
  9. nok (turbūt) ir vel (manau, juk) eina prieš ikke: Han kommer nok ikke i dag. Du er vel ikke syk? (Juk nesergi?)
  10. også (taip pat) ir bare (tik) stovi toje pačioje vietoje: Jeg snakker også polsk. Hun drikker bare te.

Tipinė lietuvių klaida: kaip lietuviškame „Aš niekada negeriu“ dėti aldri prieš veiksmažodį – „Jeg aldri drikker kaffe“. Teisingai: Jeg drikker aldri kaffe.

Pavyzdžiai

  • Jeg drikker ikke kaffe etter klokka tre.Po trečios valandos kavos negeriu.
  • I dag kommer Ahmed nok ikke på jobb – han er syk.Ahmedas šiandien turbūt neateis į darbą – jis serga.
  • Hun forteller at hun aldri har vært i Nord-Norge.Ji pasakoja, kad niekada nebuvo Šiaurės Norvegijoje.
  • Jeg kjenner ham ikke, men jeg har sett ham på treningssenteret.Aš jo nepažįstu, bet mačiau jį sporto klube.
  • Vi så ikke filmen på kino, men vi så den hjemme.Filmo kine nematėme, bet pažiūrėjome jį namie.
  • Du er vel ikke syk igjen?Juk vėl nesergi?
  • Hvis du ikke finner nøkkelen, kan du ringe meg.Jei nerasi rakto, gali man paskambinti.
  • Sofia snakker også spansk, men bare med moren sin.Sofija kalba ir ispaniškai, bet tik su mama.

Pasipraktikuokite teste (B1) Išverskite į norvegų kalbą

✉️ Radai klaidą? Parašyk mums