Pabrėžimas ir dalelytės: det … som, jo, vel, nok

Norėdamas ką nors norvegiškai pabrėžti, gali tai perkelti į pradžią arba sakyti det er/var … som. Mažos dalelytės jo, vel ir nok parodo, ką galvoji apie tai, ką sakai – šnekamojoje kalboje jų pilna.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Kiekviena kalba turi būdų parodyti svarbiausią sakinio dalį. Gali pabrėžti žodį balsu, perkelti jį į pradžią arba pasakyti, kad skambino būtent Kari, o ne Peras. Maži žodeliai taip pat parodo, ką galvoji apie tai, ką sakai: juk, turbūt, ko gero.

Norvegų kalba vartoja visa tai. Išskiriamąjį sakinį sudarai su det er/var ... som: «Det var Kari som ringte» (tai Kari skambino). Gali ir perkelti ką nors į pradžią, o veiksmažodis vis tiek lieka antras: «Den filmen har jeg sett» (tą filmą esu matęs). Ir yra maži žodeliai: «Det er jo søndag i dag» (juk šiandien sekmadienis), «Du kommer vel i morgen?» (rytoj turbūt ateisi?), «Hun kommer nok litt seint» (ji tikriausiai šiek tiek pavėluos).

Lietuviui šie žodeliai artimi, nes lietuviškai jų pilna. Jo atitinka «juk», vel klausime atitinka «turbūt», nok reiškia «tikriausiai», visst «sako» ar «girdėjau», o da primena lietuvišką «na» posakyje «Na, eime!» («Kom igjen, da!»). Sunkesnė žodžių tvarka: lietuviškai «Tą filmą mačiau» visai gerai, o norvegiškai veiksmažodis turi būti antras: «Den filmen har jeg sett», o ne «Den filmen jeg har sett». Šiuos žodelius girdėsi per kiekvieną pietų pertrauką ir kiekviename pokalbyje su kaimynu.

Taisyklės

Išskyrimas: Det + er/var + svarbiausia dalis + som + likusi dalis: Det var Kari som ringte (skambino būtent Kari, ne kas kitas).

Kai išskiriamas laikas ar vieta, som dažnai praleidžiamas: Det var i Bergen vi møttes. (Būtent Bergene mes susipažinome.)

Labai dažna klausimuose: Hvem var det som ringte? Er det du som har spist kaka mi?

Perkelk papildinį į pradžią – veiksmažodis vis tiek lieka antroje vietoje: Den filmen har jeg sett. (Tą filmą esu matęs.)

Taip dažnai daroma priešpriešai: Te drikker jeg, men kaffe tåler jeg ikke.

selv = pats arba net: Jeg malte huset selv. Selv barna skjønte det.

jo = juk: Det er jo søndag i dag. Jo taip pat reiškia „taip“ atsakant į neigiamą klausimą: Kommer du ikke? – Jo!

da = sušvelnina, padrąsina arba rodo nekantrumą: Kom igjen, da! (Na, eime!) Det går bra, da. (Viskas bus gerai.)

vel = turbūt, manau: Du kommer vel i morgen? Ja vel = gerai, aišku.

nok = tikriausiai arba „tiesa, bet“: Hun kommer nok litt seint. Det er nok riktig, men …

visst = neva, girdėjau: Det blir visst regn i morgen. Ja visst! = Žinoma!

Šie žodeliai stovi iškart po veiksmažodžio, prieš ikke: Han er jo lege. Hun kommer nok ikke.

Tipinė klaida: lietuvių kalbos žodžių tvarka laisva, todėl norisi sakyti Den filmen jeg har sett. Norvegiškai veiksmažodis turi būti antras: Den filmen har jeg sett.

Pavyzdžiai

Det var naboen som fant hunden vår i skogen.Būtent kaimynas rado mūsų šunį miške.

Det er på fredag vi skal på hytta, ikke på lørdag.Į namelį važiuojame būtent penktadienį, ne šeštadienį.

Den boka har jeg lest tre ganger.Tą knygą esu skaitęs tris kartus.

Du har vel husket å kjøpe melk?Tikiuosi, nepamiršai nupirkti pieno?

Vi kan jo ta toget til Flåm i stedet.Juk galime vietoj to nuvažiuoti traukiniu į Flåm.

Det blir visst et nytt kjøpesenter på Lillestrøm.Sako, kad Lillestrøm mieste bus naujas prekybos centras.

Hun er nok trøtt etter nattevakta.Ji turbūt pavargusi po naktinės pamainos.

Kom igjen da, bussen går om to minutter!Na, eime, autobusas išvažiuoja po dviejų minučių!