Asmeniniai įvardžiai
Įvardžiai turi vieną formą kaip veiksnys ir kitą kaip papildinys: jeg – meg, han – ham.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Apie ką tai?
Įvardžiai – tai maži žodžiai, kurie pakeičia vardą. Užuot nuolat sakę «Kari», sakome «ji». Asmeniniai įvardžiai nurodo žmones arba daiktus: aš, tu, jis, ji, mes, jie.
Norvegų įvardžiai turi dvi formas. Vieną vartoji, kai asmuo ką nors daro: «Jeg ser Per» (aš matau Perą). Kitą – kai kas nors vyksta su tuo asmeniu: «Per ser meg» (Peras mato mane). Apie daiktus sakai «den», jei žodis yra en/ei, ir «det», jei žodis yra et: «Bilen? Den er ny.» (Automobilis? Jis naujas.)
Lietuvių kalboje įvardžiai linksniuojami per septynis linksnius: aš, manęs, man, mane… Norvegų kalboje formų tik dvi, todėl daug lengviau. Bet atsargiai: lietuviškai įvardį dažnai praleidi («Gyvenu Osle»), o norvegiškai jis būtinas: «Jeg bor i Oslo». Net oras turi veiksnį: «Det regner» (lyja). Ir visi vieni kitiems sako «du» – nėra «jūs» iš mandagumo.
Taisyklės
- Veiksnys: jeg (aš), du (tu), han (jis), hun (ji), den/det (jis/ji, tai), vi (mes), dere (jūs), de (jie/jos).
- Papildinys: meg, deg, ham (han), henne, den/det, oss, dere, dem.
- Den vartojamas su en/ei žodžiais, det – su et žodžiais: Bilen? Den er ny. Huset? Det er stort.
- Lietuviškai įvardį dažnai praleidžiame (Kalbu…), o norvegiškai veiksnys būtinas: Jeg snakker. Net apie orą: Det regner.
- Visiems sakoma du – mandagus „Jūs“ beveik nevartojamas.
Pavyzdžiai
- Jeg elsker deg.Aš tave myliu.
- Hun ringer meg i kveld.Ji man paskambins šįvakar.
- Vi besøker dem på søndag.Sekmadienį juos aplankysime.
- Det regner i dag.Šiandien lyja.
- Kan du hente meg på stasjonen?Ar gali mane pasiimti stotyje?
- Barna er i barnehagen, og jeg henter dem klokka fire.Vaikai darželyje, o aš juos pasiimu ketvirtą.
- Jakka er ny. Jeg kjøpte den på salg.Striukė nauja. Nusipirkau ją per išpardavimą.
- Legen spurte henne om hun sov godt.Gydytojas jos paklausė, ar ji gerai miega.