Tariamoji nuosaka: ville, skulle ir hvis
Norvegų kalba neturi atskiros tariamosios formos. Vartojama ville arba skulle + bendratis, o hvis sakinyje – būtasis laikas.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Apie ką tai?
Tariamoji nuosaka padeda kalbėti apie tai, kas netikra arba dar neįvyko: apie norus, mandagius prašymus, patarimus ir įsivaizduojamas situacijas. Jei turėčiau daugiau laiko, išmokčiau slidinėti. Norėčiau kavos. Tavo vietoje paskambinčiau gydytojui.
Norvegų kalba neturi tam atskiros galūnės. Vartojamas ville arba skulle su veiksmažodžiu: «Det ville vært fint» (būtų puiku), «Jeg skulle gjerne hatt en kaffe» (norėčiau kavos). Sakinyje su hvis vartojamas būtasis laikas: «Hvis jeg hadde tid, ville jeg lært spansk» (jei turėčiau laiko, mokyčiausi ispanų kalbos). Be hvis veiksmažodis eina pirmas: «Hadde jeg visst det, ville jeg ha kommet» (jei būčiau žinojęs, būčiau atėjęs).
Lietuviškai tariamoji nuosaka stovi abiejose dalyse: jei turėčiau, mokyčiausi. Norvegiškai tik pagrindinėje: dalyje su hvis yra paprastas būtasis laikas, «hvis jeg hadde», niekada ne «hvis jeg ville ha». Užtat lietuviška «būčiau žinojęs» gražiai atitinka norvegišką «hadde visst», struktūra beveik ta pati. Norvegai šias formas vartoja, kad skambėtų mandagiai: kavinėje («Jeg skulle gjerne hatt en bolle»), patardami kolegai («Jeg ville ringt legen») ar svajodami apie namelį prie jūros.
Taisyklės
- Ville + bendratis = noras arba galima pasekmė: Jeg ville gjerne bodd ved sjøen – mielai gyvenčiau prie jūros. Det ville vært fint – būtų puiku.
- Skulle + bendratis = patarimas ir mandagus prašymas: Du skulle prøvd det – turėjai pabandyti. Jeg skulle gjerne hatt en kaffe – norėčiau kavos.
- Šnekamojoje kalboje po ville/skulle dažnai eina dalyvis (ville vært, skulle hatt), o ne bendratis (ville være). Abi formos teisingos.
- Trys hvis (jei) sakinių tipai:
- 1) Realus: Hvis det regner, blir vi hjemme. – Jei lis, liksime namie. (esamasis + esamasis)
- 2) Įsivaizduojamas, dabar: Hvis jeg hadde tid, ville jeg lært spansk. – Jei turėčiau laiko, mokyčiausi ispanų kalbos.
- 3) Nerealus, praeityje: Hvis jeg hadde visst det, ville jeg ha kommet. – Jei būčiau žinojęs, būčiau atėjęs.
- Be hvis sakinys pradedamas veiksmažodžiu: Hadde jeg visst det, ville jeg ha kommet. Var jeg deg, ville jeg sagt nei. – Būdamas tavimi, atsisakyčiau.
- Lietuviškai tariamoji nuosaka būna abiejose dalyse (jei turėčiau… nusipirkčiau). Norvegiškai ville – tik pagrindiniame sakinyje, o hvis dalyje – paprastas būtasis laikas.
Pavyzdžiai
- Hvis jeg vant i Lotto, ville jeg kjøpt en hytte.Jei laimėčiau loterijoje, nusipirkčiau namelį.
- Hadde jeg visst at du var syk, ville jeg ha ringt.Jei būčiau žinojęs, kad sergi, būčiau paskambinęs.
- Det ville vært fint å se deg igjen.Būtų smagu vėl tave pamatyti.
- Jeg skulle gjerne hatt to billetter til Bergen.Norėčiau dviejų bilietų į Bergeną.
- Hvis det blir fint vær, griller vi i hagen.Jei bus geras oras, kepsime šašlykus sode.
- Du skulle ha sett ansiktet hans!Būtum matęs jo veidą!
- Var jeg deg, ville jeg snakket med sjefen.Tavo vietoje pasikalbėčiau su vadovu.
- Hvis toget ikke hadde vært forsinket, hadde vi rukket flyet.Jei traukinys nebūtų vėlavęs, būtume suspėję į lėktuvą.