Rašyba: dvigubos priebalsės ir didžiosios raidės
Norvegiškai beveik rašoma taip, kaip tariama, bet kelias taisykles reikia žinoti. Svarbiausios – apie dvigubas priebalses ir didžiąsias raides.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Trumpai: po trumpo balsio – dviguba priebalsė (takk, glass), bet žodžio gale niekada nėra dvigubos m (rom, hjem). Dienos, mėnesiai ir tautybės rašomi mažąja raide.
Apie ką tai?
Rašyba, tai žodžių rašymas taip, kaip jie turi atrodyti. Tai svarbu, kai rašai prašymą dėl darbo, žinutę darželiui ar sprendi testą. Smulkios klaidos nepadaro teksto nesuprantamo, bet susilpnina įspūdį.
Gera žinia: norvegiškai rašoma beveik taip, kaip tariama. Svarbiausia taisyklė susijusi su balsio ilgumu: po trumpo balsio dažnai rašomas dvigubas priebalsis, po ilgo, vienas. «Takk» (ačiū) turi trumpą a, «tak» (stogas), ilgą. «Katt» (katė) turi trumpą a, «mat» (maistas), ilgą. Antra svarbi taisyklė, didžiosios raidės: savaitės dienos, mėnesiai ir tautybės rašomi mažąja raide: «mandag», «januar», «norsk».
Su mažosiomis raidėmis lietuviui problemų nėra, ir lietuviškai rašome pirmadienis, sausis, lietuvių. Taip pat ir «en litauer» (lietuvis), visada mažąja. Balsių ilgumas lietuviui irgi pažįstamas (pvz., y ir i), tik norvegai jį rodo priebalsiais. Lavink klausą, nes «tak» ir «takk», visai skirtingi žodžiai, o geresnė rašyba pagerins ir tavo tarimą.
Taisyklės
- Po trumpo balsio priebalsė dvigubinama: takk (ačiū), glass (stiklinė), katt (katė), hopp (šuolis), full (pilnas).
- Po ilgo balsio rašoma tik viena: tak (stogas), mat (maistas), bok (knyga), hus (namas).
- Žodžiai su galūne m turi tik vieną m: rom (kambarys), hjem (namai), lam, dum (kvailas), fram. Pridėjus galūnę, dviguba m grįžta: rommet, hjemme, dumme.
- Kai kurie trumpi žodeliai turi vieną priebalsę, nors balsis trumpas: han, hun, den, men, til, vil, skal.
- Kai veiksmažodis būtajame laike gauna -te, viena priebalsė iškrenta: spille – spilte, kjenne – kjente, begynne – begynte.
- Mažoji raidė: dienos ir mėnesiai (mandag, januar), šventės (jul, påske), kalbos ir tautybės (norsk, spansk, en polakk).
- Didžioji raidė: žmonių, vietų ir šalių vardai (Kari, Bergen, Norge, Polen) ir pirmasis sakinio žodis.
- hjem ar hjemme? hjem = judėjimas (Jeg går hjem – einu namo), hjemme = vieta (Jeg er hjemme – esu namie).
- og ar å? og jungia (brød og ost – duona ir sūris), å rašoma prieš bendratį (å spise). Abu tariami vienodai.
- Sudurtiniai žodžiai rašomi kartu: hyttetur (išvyka į namelį), barnehage, røykfritt (nerūkoma). „Røyk fritt“ reiškia „rūkyk drąsiai“!
Tipinė lietuvių klaida: lietuvių kalboje dvigubų priebalsių beveik nėra, todėl dažnai rašoma tak vietoj takk arba glas vietoj glass. Klausykis balsio ilgumo ir tada rašyk.
Pavyzdžiai
- Takk for at du hjalp meg med flyttingen!Ačiū, kad padėjai man persikraustyti!
- Rommet mitt i kollektivet er lite, men lyst.Mano kambarys bendrabutyje mažas, bet šviesus.
- Jeg er hjemme i kveld, men i morgen reiser jeg hjem til Polen.Šįvakar esu namie, o rytoj grįžtu namo į Lenkiją.
- Agnieszka er polsk, men hun snakker veldig godt norsk.Agnieszka – lenkė, bet ji labai gerai kalba norvegiškai.
- Vi planlegger en hyttetur til Hemsedal i påsken.Per Velykas planuojame išvyką į namelį Hemsedale.
- Kurset begynner mandag 5. januar.Kursai prasideda sausio 5 d., pirmadienį.
- Hun spilte fotball da hun bodde i Stavanger.Ji žaidė futbolą, kai gyveno Stavangeryje.
- Glasset falt i gulvet, men det gikk ikke i stykker.Stiklinė nukrito ant grindų, bet nesudužo.