Nynorsk: kaip jį skaityti

Norvegų kalba turi dvi rašytines formas – bokmål ir nynorsk. Rašyti nynorsk tau nereikia, bet su juo susidursi per NRK, ant ženklų ir vakarų Norvegijos savivaldybių laiškuose – o turint kelis raktus jį skaityti lengva.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Kai kurios kalbos turi daugiau nei vieną oficialią rašytinę formą. Norvegija turi dvi: bokmål, kuria rašo dauguma žmonių ir kurios moko ši svetainė, ir nynorsk. Abi yra norvegų kalba, abi įstatymu lygiavertės, o kiekvienas vaikas mokykloje mokosi skaityti ir rašyti abiem.

Nynorsk išaugo XIX amžiuje iš kaimo tarmių ir šiandien daugiausia vartojama vakarų Norvegijoje. Ji atrodo pažįstamai, kai žinai kelis pakeitimus: «eg» vietoj jeg, «ikkje» vietoj ikke, «kva» vietoj hva, «kvar» vietoj hvor. Daug veiksmažodžių baigiasi -ar: «Eg snakkar norsk» (kalbu norvegiškai). Ir saugokis «me», kuris reiškia «mes»: «Me kjem i morgon» (ateisime rytoj).

Lietuviui tiesioginio atitikmens nėra, nes lietuvių kalba turi vieną bendrinę rašybą. Įsivaizduok, kad šalia jos būtų antra, lygiai tokia pat oficiali, paremta, tarkime, žemaičių tarmėmis. Rašyti nynorsk tau nereikia, bet skaityti verta: NRK privalo bent ketvirtadalį turinio transliuoti nynorsk kalba, daugelyje vakarų savivaldybių ja rašomi užrašai ir laiškai, o jei tavo vaikai eina į mokyklą čia, jie ją irgi išmoks. Gudrybė: pakeisk kv- į hv- ir -ar į -er, perskaityk garsiai, ir tekstas staiga skambės beveik kaip bokmål.

Taisyklės

Norvegija turi dvi lygiavertes rašytines formas: bokmål ir nynorsk. Nynorsk daugiausia vartojamas Vakarų Norvegijoje ir kai kuriuose rytų kalnų slėniuose.

NRK privalo bent 25 procentus turinio pateikti nynorsk, o kiekvienas mokinys mokykloje mokosi abiejų formų. Todėl jį matai žiniose, ant ženklų ir oficialiuose laiškuose.

Įvardžiai: eg (jeg – aš), ho (hun – ji), me arba vi (vi – mes), de (dere – jūs), dei (de – jie): Eg kjem frå Polen.

Klausiamieji žodžiai su kv-: kva (hva – kas), kven (hvem – kas, kuris asmuo), kvar (hvor – kur), kvifor (hvorfor – kodėl), korleis (hvordan – kaip).

Maži žodeliai: ikkje (ikke – ne), noko (noe – kažkas), mykje (mye – daug), berre (bare – tik), òg (også – taip pat), no (nå – dabar), frå (fra – iš), heim (hjem – namo).

Artikeliai: ein bil, ei jente, eit hus.

Daugiskaita: ein bil – bilar – bilane; ei jente – jenter – jentene; eit hus – hus – husa.

Daugelis veiksmažodžių esamajame laike baigiasi -ar, o būtajame – -a: å snakke – snakkar – snakka – har snakka. Eg snakkar norsk.

Stiprieji veiksmažodžiai esamajame laike dažnai neturi -er: eg skriv (rašau), ho kjem (ji ateina), han les (jis skaito).

Kasdieniai žodžiai: veke (uke – savaitė), vere (være – būti), seie (si – sakyti), kyrkje (kirke – bažnyčia), saman (sammen – kartu), viss (hvis – jei).

Patarimas: pakeisk kv- į hv- ir -ar į -er, ir skaityk garsiai. Staiga tekstas skamba beveik kaip bokmål.

Tipinė lietuvių klaida: de suprasti kaip „jie“, kaip bokmål. Nynorsk de reiškia „jūs“ (dere), o „jie“ yra dei: Kjem de i kveld? = Ar jūs ateisite šįvakar?

Pavyzdžiai

Eg heiter Kari og kjem frå Voss.Mano vardas Kari, esu iš Voso.

Kva tid går bussen til Førde?Kada išvyksta autobusas į Fiordę?

Ho bur i Bergen, men jobbar på Stord.Ji gyvena Bergene, bet dirba Stordo saloje.

Me har ikkje tid i dag, kanskje neste veke?Šiandien neturime laiko, gal kitą savaitę?

Korleis går det med deg etter operasjonen?Kaip laikaisi po operacijos?

Bilane står parkerte utanfor kyrkja.Automobiliai pastatyti prie bažnyčios.

Han skriv mykje nynorsk på jobben i kommunen.Savivaldybėje, kur dirba, jis daug rašo nynorsk.

Viss det regnar, blir me heime.Jei lis, liksime namie.