Kilmininkas ir priklausymas: Pers bil, bilen til Per

Norvegiškai pasakyti, kam kas priklauso, galima keliais būdais: Pers bil, bilen til Per ir – šnekamojoje kalboje – Per sin bil. Apie daiktus ir vietas dažniau vartojamas prielinksnis: taket på huset (namo stogas).

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Savybė, arba kilmininkas, parodo, kam kas priklauso: mamos automobilis, vadovo kabinetas, namo stogas. Kiekviena kalba turi būdą tai pasakyti, tik skirtingą.

Norvegų kalba turi kelias galimybes. Gali pridėti -s prie savininko, be apostrofo: «Pers bil» (Pero automobilis). Gali vartoti «til»: «bilen til Per». O šnekamojoje kalboje daug kas sako «Per sin bil». Visi trys reiškia tą patį. Kai savininkas yra daiktas ar vieta, norvegai dažnai vartoja prielinksnį: «taket på huset» (namo stogas), «døra til kjøkkenet» (virtuvės durys). Atkreipk dėmesį: daiktas po -s būna neapibrėžtine forma, «Pers bil», ne «Pers bilen».

Lietuviškai viską atlieka kilmininkas: Pero automobilis, namo stogas, vadovo kabinetas. Ir tvarka ta pati kaip norvegų -s formoje, savininkas pirmas: Pero automobilis = «Pers bil». Tai tikras pranašumas! Tik daiktams norvegai renkasi prielinksnį, o ne -s. To prireiks kalbant apie šeimą («Det er sønnen til Kari», tai Kari sūnus), darbe («Hvor er kontoret til sjefen?», kur vadovo kabinetas?) ir skaitant savivaldybės laiškus: «kommunens nettside» (savivaldybės svetainė).

Taisyklės

Kilmininkas su -s: prie savininko pridedi -s, be apostrofo: Pers bil (Pero automobilis), mammas bursdag (mamos gimtadienis). Daiktas lieka nežymimąja forma: Pers bil (ne: Pers bilen).

Vardai, kurie baigiasi -s, -x arba -z, gauna apostrofą: Lars' bil, Hans' kone, Marx' bøker.

Daiktavardžiai ir vietovardžiai irgi gali gauti -s, dažniausiai raštu: sjefens kontor (viršininko kabinetas), kommunens nettside, Norges største innsjø.

til: daiktas žymimąja forma + til + savininkas: bilen til Per, jakka til mamma, kontoret til sjefen. Taip dažniausiai kalbama.

Per sin bil: savininkas + sin/si/sitt/sine + daiktas. Labai paplitę šnekamojoje kalboje, bet oficialiuose tekstuose to venk: Per sin bil, Kari si bok, Ola sitt hus, Anna sine barn.

Paprasta taisyklė: kalbant bilen til Per arba Per sin bil, rašant Pers bil.

på – apie dalis, pavadinimus ir kainas: taket på huset, navnet på gata (gatvės pavadinimas), prisen på strøm (elektros kaina).

av – apie savininką, kilmę ir pabaigą: eieren av bilen (automobilio savininkas), slutten av filmen, et bilde av barna (nuotrauka, kurioje vaikai).

til ir i – apie priklausymą: døra til badet, nøkkelen til bilen, ordføreren i Tromsø (Tromsø meras), lederen i klubben.

Kieno tai? Hvem sin jakke er dette? (šnekamoji kalba) – Hvis jakke er dette? (raštas).

Tipinė klaida: lietuviškai sakome „namo stogas“, todėl norisi sakyti „husets tak“ arba „taket av huset“. Pirmasis variantas skamba knygiškai, antrasis – neteisingas. Kasdien sakoma taket på huset.

Pavyzdžiai

Bilen til Per står i garasjen.Pero automobilis stovi garaže.

Det er mammas bursdag på søndag.Sekmadienį mamos gimtadienis.

Hvem sin jakke er dette? – Det er Anna sin.Kieno čia striukė? – Annos.

Taket på hytta lekker etter stormen.Po audros namelio stogas praleidžia vandenį.

Eieren av bilen må flytte den før klokka åtte.Automobilio savininkas turi jį perstatyti iki aštuonių.

Hva er navnet på gata der du bor?Kaip vadinasi gatvė, kurioje gyveni?

Lars' kone jobber på Rikshospitalet.Larso žmona dirba Rikshospitalet ligoninėje.

Norges nest største by er Bergen.Antras pagal dydį Norvegijos miestas yra Bergenas.