Painiojamos veiksmažodžių poros: ligge/legge, sitte/sette, vite/kjenne

Kai kurie norvegų veiksmažodžiai panašūs arba pasidalija tai, kas tavo kalboje yra vienas žodis. Čia pamatysi skirtumą tarp ligge ir legge, vite ir kjenne, bli ir være – su kasdieniais pavyzdžiais.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Kai kurie norvegų veiksmažodžiai tokie panašūs, kad juos lengva supainioti. Kitais atvejais norvegų kalba turi du veiksmažodžius ten, kur tavo kalba, vieną. Tada reikia išmokti, kuo jie skiriasi, kitaip sakinys gali reikšti visai ką kita.

Klasikinis pavyzdys, «ligge» ir «legge». «Telefonen ligger på bordet» (telefonas guli ant stalo) pasako, kur yra telefonas. «Jeg legger telefonen på bordet» (dedu telefoną ant stalo) pasako, kad kas nors jį ten padeda. Taip pat: «sitte, sette» ir «stå, stille». Kita pora, «vite» ir «kjenne»: «Jeg vet hvor han bor» (žinau, kur jis gyvena, faktas), bet «Jeg kjenner ham» (pažįstu jį, asmuo). Ir «være» bei «bli»: «Hun er lærer» (ji mokytoja, būsena), bet «Hun blir lærer» (ji tampa mokytoja, pokytis).

Gera žinia: lietuvių kalba turi tas pačias poras! Gulėti, guldyti/dėti, sėdėti, sodinti, žinoti, pažinoti, būti, tapti. Užtenka galvoje versti tiksliai, o ne paskubomis. Tik atsargiai su «dėti»: norvegiškai puodelis «setter», o dviratis «stiller». Šie veiksmažodžiai, kasdienybės dalis: septintą guldai vaikus, dedi puodelį į indaplovę ir ne visada žinai, kur guli raktai.

Taisyklės

å ligge – ligger – lå – har ligget = gulėti: Telefonen ligger på bordet.

å legge – legger – la – har lagt = (pa)dėti gulsčiai, (pa)guldyti: Jeg legger telefonen på bordet.

å sitte – sitter – satt – har sittet = sėdėti: Bestemor sitter i sofaen.

å sette – setter – satte – har satt = (pa)statyti, (į)dėti: Hun setter koppen i oppvaskmaskinen.

å stå – står – sto – har stått = stovėti; å stille – stiller – stilte – har stilt = pastatyti stačiai: Sykkelen står i garasjen. Jeg stiller sykkelen i garasjen (šnekamojoje kalboje ir setter).

Su seg: legge seg = atsigulti (miegoti), sette seg = atsisėsti: Jeg legger meg klokka elleve. Sett deg her!

vite = žinoti faktą, dažnai prieš at, om ar klausiamąjį žodį: Jeg vet ikke hvor han bor.

kjenne = pažinoti žmogų ar vietą: Jeg kjenner Lars. Kjenner du Bergen godt?

kunne = mokėti ką nors daryti ar mokėti kalbą: Jeg kan svømme. Hun kan tysk.

være = būti (dabartinė būsena), bli = tapti, pasidaryti arba likti: Han er lege. Han blir lege til sommeren. Vi blir hjemme i kveld.

spare = taupyti pinigus ar laiką, redde = gelbėti: Vi sparer til ny bil. Brannmannen reddet katten.

lære = mokytis (arba ko nors mokyti), studere = studijuoti: Jeg lærer norsk på kveldskurs. Hun studerer medisin i Bergen.

Tipinė klaida: lietuviškai tiesiog sakome „padėti“, o norvegiškai reikia rinktis pagal padėtį: gulsčiai – legge, į vietą ar stačiai – sette ar stille. Telefoną legger, puodelį setter.

Pavyzdžiai

Hvor har du lagt nøklene? – De ligger i jakkelomma di.Kur padėjai raktus? – Jie tavo striukės kišenėje.

Sett melka i kjøleskapet, er du snill.Įdėk pieną į šaldytuvą, prašau.

Bestefar sitter alltid i den samme stolen.Senelis visada sėdi toje pačioje kėdėje.

Jeg vet ikke hvem som bor i første etasje.Nežinau, kas gyvena pirmame aukšte.

Kjenner du noen som leier ut en hybel i Trondheim?Ar pažįsti ką nors, kas nuomoja kambarį Trondheime?

Martin kan litt polsk, for mora hans er fra Gdańsk.Martinas šiek tiek moka lenkiškai, nes jo mama iš Gdansko.

Det ble sent, så vi ble hos Kari til midnatt.Pasidarė vėlu, tad pas Kari likome iki vidurnakčio.

Vi sparer penger for å reise til Lofoten i sommer.Taupome pinigus, kad šią vasarą nukeliautume į Lofoteno salas.