Dažniausios lietuvių klaidos norvegų kalboje

Žodžių tvarka

• ✘ Etter jobben jeg handler mat.

  ✔ Etter jobben handler jeg mat. ▶

  Norvegų kalbos pagrindiniame sakinyje veiksmažodis visada stovi antroje vietoje. Jei sakinį pradedi aplinkybe («etter jobben», «i dag»), veiksnys atsiduria po veiksmažodžio. Lietuvių kalboje žodžių tvarka laisva («Po darbo aš perku maistą»), todėl ši klaida labai dažna.

• ✘ Jeg ikke snakker godt norsk.

  ✔ Jeg snakker ikke godt norsk. ▶

  Lietuviškai neiginys prilimpa prie veiksmažodžio pradžios («nekalbu»), o norvegiškas «ikke» pagrindiniame sakinyje eina po veiksmažodžio: «Jeg snakker ikke», «Han kommer ikke».

• ✘ Når jeg kommer hjem, jeg lager middag.

  ✔ Når jeg kommer hjem, lager jeg middag. ▶

  Šalutinis sakinys sakinio pradžioje užima pirmą vietą, todėl po kablelio iškart eina veiksmažodis ir tik tada veiksnys. Lietuviškai po kablelio gali tęsti «aš gaminu», norvegiškai – ne.

• ✘ Jeg kjenner en mann som snakker ikke engelsk.

  ✔ Jeg kjenner en mann som ikke snakker engelsk. ▶

  Šalutiniame sakinyje (po som, at, hvis, når, fordi) «ikke» ir kiti trumpi prieveiksmiai (aldri, alltid) stovi prieš veiksmažodį. Palygink: «Han snakker ikke engelsk», bet «en mann som ikke snakker engelsk».

Artikeliai ir žymimoji forma

• ✘ Jeg har kjøpt ny sykkel.

  ✔ Jeg har kjøpt en ny sykkel. ▶

  Lietuvių kalboje artikelių nėra, todėl juos lengva pamiršti. Tačiau norvegiškai skaičiuojamas daiktavardis vienaskaitoje beveik visada turi «en», «ei» arba «et», net jei prieš jį stovi būdvardis.

• ✘ Kan du sende meg salt?

  ✔ Kan du sende meg saltet? ▶

  Kai kalbama apie konkretų daiktą, kurį abu matote (druskinę ant stalo), daiktavardis gauna žymimąją galūnę: salt → saltet, bil → bilen. Lietuviškai tai aišku iš konteksto, norvegiškai galūnė būtina.

• ✘ Vi bor i en stor hus.

  ✔ Vi bor i et stort hus. ▶

  Lietuvių kalboje bevardės giminės daiktavardžių nėra, o norvegų kalboje jų daug: et hus, et barn, et eple. Bevardė giminė keičia ir artikelį, ir būdvardį: et stort hus. Todėl daiktavardį visada mokykis kartu su artikeliu.

Būdvardžiai

• ✘ Har du sett den gammel kirken?

  ✔ Har du sett den gamle kirken? ▶

  Po «den», «det», «de» ir po savybinių įvardžių būdvardis gauna galūnę -e: den gamle kirken, det nye huset, min nye jobb. Be to, ir pats daiktavardis turi būti žymimosios formos.

• ✘ Barna er glad.

  ✔ Barna er glade. ▶

  Būdvardis derinamas ir po «er»: daugiskaitoje jis gauna -e. «Gutten er glad», bet «Barna er glade». Lietuviškai irgi deriname («vaikai linksmi»), tik norvegišką galūnę lengva pamiršti.

Prielinksniai

• ✘ Jeg venter deg utenfor.

  ✔ Jeg venter på deg utenfor. ▶

  Lietuviškas «laukti» vartojamas su kilmininku be prielinksnio («laukiu tavęs»), o norvegiškam «vente» visada reikia «på»: «Vi venter på bussen», «Hun venter på svar».

• ✘ Han er i kjøkkenet.

  ✔ Han er på kjøkkenet. ▶

  Lietuviškai užtenka vietininko («virtuvėje»), todėl norisi rinktis «i». Bet norvegiškai sakoma «på kjøkkenet», «på badet», «på jobb», «på skolen», o «i stua», «i Vilnius». Tokius junginius geriausia išmokti kaip visumą.

• ✘ Vi har møte i fredag.

  ✔ Vi har møte på fredag. ▶

  Su savaitės dienomis vartojamas «på»: på mandag, på fredag. Lietuviškai sakome be prielinksnio («penktadienį»), tad kyla pagunda spėlioti. Atsimink: «i fredags» reiškia «praėjusį penktadienį».

Veiksmažodžiai

• ✘ Jeg bor i Norge siden 2020.

  ✔ Jeg har bodd i Norge siden 2020. ▶

  Lietuviškai užtenka esamojo laiko («Gyvenu Norvegijoje nuo 2020 m.»). Norvegiškai veiksmui, kuris prasidėjo praeityje ir tebesitęsia, reikia perfekto: «har bodd», «har jobbet».

• ✘ Jeg har kjøpt billettene i går.

  ✔ Jeg kjøpte billettene i går. ▶

  Nepainiok norvegų laikų su lietuvių veikslu: «nupirkau» nebūtinai reiškia «har kjøpt». Jei nurodytas baigtas praeities laikas (i går, i fjor, i mai), vartojamas preteritas: «kjøpte», «var», «reiste».

• ✘ Jeg har å gå nå.

  ✔ Jeg må gå nå. ▶

  Lietuviškas «turiu eiti» norvegiškai nėra «har å gå». Pareigą reiškia «må»: «Jeg må gå», «Du må hvile». Su «har» sakoma tik taip: «Jeg har mye å gjøre» (turiu daug darbų).

• ✘ Vi ser oss i morgen!

  ✔ Vi ses i morgen! ▶

  Lietuviškame «pasimatysim» yra sangrąžos dalelytė, todėl norisi pridėti «oss». Norvegiškai sakoma «Vi ses» – forma su -s jau reiškia «vienas kitą». Taip pat «Vi treffes», «Vi snakkes».

Įvardžiai

• ✘ Jeg føler seg bra i dag.

  ✔ Jeg føler meg bra i dag. ▶

  Lietuviška sangrąžos dalelytė -si tinka visiems asmenims («jaučiuosi», «jautiesi»), o norvegų sangrąžinis įvardis keičiasi: jeg … meg, du … deg, han/hun … seg, vi … oss, dere … dere, de … seg.

• ✘ Jeg glemte nøklene sine hjemme.

  ✔ Jeg glemte nøklene mine hjemme. ▶

  Lietuviškas «savo» tinka bet kuriam asmeniui («pamiršau savo raktus»). Norvegiškas «sin/si/sitt/sine» vartojamas tik trečiajam asmeniui: «Hun glemte nøklene sine». Su «jeg» – «mine», su «du» – «dine».

• ✘ Jeg har ikke sagt ingenting.

  ✔ Jeg har ikke sagt noe. ▶

  Lietuviškai neiginiai kaupiasi («Nieko nesakiau»), o norvegiškai užtenka vieno: «Jeg har ikke sagt noe» arba «Jeg sa ingenting».

• ✘ Regner hele dagen.

  ✔ Det regner hele dagen. ▶

  Norvegų sakinyje visada turi būti veiksnys. Kur lietuviškai jo nėra («Lyja», «Šalta»), norvegiškai įrašomas «det»: «Det regner», «Det er kaldt».

Žodynas

• ✘ Hun vant en konkurs i Kaunas.

  ✔ Hun vant en konkurranse i Kaunas. ▶

  Netikras draugas: norvegiškas «konkurs» reiškia bankrotą («Firmaet gikk konkurs»). Lietuviškas konkursas norvegiškai yra «konkurranse».

• ✘ Det er aksjon på kylling i dag.

  ✔ Kylling er på tilbud i dag. ▶

  Parduotuvės «akcija» norvegiškai – «tilbud». «Aksjon» reiškia kampaniją ar operaciją, o «aksje» – akciją biržoje.

• ✘ Hvilken data er det i dag?

  ✔ Hvilken dato er det i dag? ▶

  Lietuviška «data» norvegiškai yra «dato». Norvegiškas «data» reiškia duomenis, o šnekamojoje kalboje ir kompiuterį: «Han jobber med data».

Rašyba

• ✘ Jeg komer fra Litauen.

  ✔ Jeg kommer fra Litauen. ▶

  Trumpas balsis norvegų rašte dažniausiai žymimas dvigubu priebalsiu: kommer, takk, gammel, middag. Lietuviškuose žodžiuose dvigubų priebalsių beveik nėra, todėl juos dažnai pamirštame.

Tarimas

• ✘ Jeg er syk [siːk] i dag.

  ✔ Jeg er syk [syːk] i dag. ▶

  Lietuviška «y» yra ilgasis [i], o norvegiška «y» – visai kitas garsas: tark [i], bet lūpas suapvalink kaip tardamas [u]. Jei pasakysi [siːk], norvegas gali tavęs nesuprasti.