Modalinės dalelytės: jo, vel, nok, da …

Mažyčiai žodžiai jo, vel ir nok nekeičia to, ką sakai, bet keičia, kaip tai suprantama. Dėl jų šnekamoji norvegų kalba skamba natūraliai.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Trumpai: Jo, vel, nok ir da nekeičia turinio, tik toną. Jie parodo, ką, tavo manymu, pašnekovas žino ar mano.

Taisyklės

Jo: Tai, ką abu žinote ar turėtumėte žinoti – kaip «juk»: Det sa jeg jo! Du har jo bil.
Vel (spėjimas): «turbūt», «tikriausiai»: Du er vel sliten nå? Han kommer vel snart.
Vel (prieštaravimas): Lengvas abejojimas: Det er vel ikke så farlig? (Gal ne taip jau blogai?)
Nok: Tikimybė, «turbūt»: Det ordner seg nok. Taip pat nuolaida: Det er nok riktig, men vi har ikke råd.
Da: Sušvelnina arba sustiprina, dažniausiai šnekant: Kom igjen, da! (Na, eime!) Det er da ikke så vanskelig. Ha det bra, da!
Nå: Nekantrumas ar išlyga: Nå må du gi deg! (Gana jau!) Det var nå ikke så ille.
Visst: «girdėjau, kad», «neva»: Han har visst flyttet til Bergen.
Altså: Apibendrinimas ar sustiprinimas – «vadinasi», «tikrai»: Møtet er altså avlyst. Det var altså helt utrolig!
Liksom: Šnekamosios kalbos užpildas, «lyg», arba ironija: Han skulle liksom være ekspert. Oficialiuose tekstuose vengtinas.
Egentlig: Sušvelnina klausimą ar rodo kontrastą – «iš tikrųjų»: Hva mener du egentlig? Jeg skulle egentlig trene i dag.
Vieta sakinyje: Dalelytės paprastai eina iškart po veiksmažodžio, prieš ikke: Han er jo ikke her.
Stilius: Vartok juos pokalbiuose ir laiškuose kolegoms, bet saikingai oficialiuose tekstuose.

Dažna klaida: Suprasti nok kaip «pakanka». Čia Det ordner seg nok reiškia «turbūt viskas susitvarkys», o ne «užteks».