Prieveiksmiai
Kur eina ikke? Kodėl hjem, bet hjemme? Štai prieveiksmių taisyklės.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Apie ką tai?
Prieveiksmis, tai žodis, kuris pasako daugiau apie veiksmažodį, būdvardį ar visą sakinį. Jis atsako į klausimus kaip, kur, kada ir kaip dažnai: greitai, namie, šiandien, visada. Mažas žodelis «ikke» (ne) irgi yra prieveiksmis, ir bene svarbiausias iš visų.
Norvegiškai saugok du dalykus. Pirmas, vieta: trumpi žodžiai kaip «ikke», «alltid» (visada) ir «aldri» (niekada) eina iškart po veiksmažodžio: «Jeg spiser ikke kjøtt» (nevalgau mėsos), «Hun kommer alltid for sent» (ji visada vėluoja). Antras, forma: daug prieveiksmių sudaroma iš būdvardžių su -t: «Han kjører fort» (jis važiuoja greitai), «Hun synger pent» (ji gražiai dainuoja). Kai kurie turi dvi formas, kryptį ir vietą: «Jeg går hjem» (einu namo), bet «Jeg er hjemme» (esu namie).
Lietuviškai «ne» rašomas prieš veiksmažodį ar net kartu su juo: nevalgau. Norvegiškai «ikke» eina po veiksmažodžio, «Jeg spiser ikke», o «Jeg ikke spiser» yra tipiška lietuvių klaida. O pora «hjem, hjemme» primena lietuvišką namo, namie, tad logika pažįstama. Prieveiksmius išgirsi kiekviename pokalbyje: «Jeg kan dessverre ikke komme» (deja, negaliu ateiti), «Vi er ute nå» (dabar esame lauke).
Taisyklės
- Sakinio prieveiksmiai (ikke, alltid, aldri, også, bare, kanskje, ofte, gjerne) pagrindiniame sakinyje eina iškart po veiksmažodžio: Jeg spiser ikke kjøtt. Lietuviškai 'ne' eina prieš veiksmažodį – norvegiškai po jo!
- Kai du veiksmažodžiai, prieveiksmis eina po pirmojo: Jeg har ikke spist. Hun kan alltid komme.
- Inversijoje prieveiksmis eina po veiksnio: I dag spiser jeg ikke kjøtt. Kommer du ikke?
- Šalutiniame sakinyje prieveiksmis eina PRIEŠ veiksmažodį: …fordi jeg ikke spiser kjøtt. …at hun alltid kommer for sent.
- Įvardis papildinys gali eiti prieš ikke: Jeg ser ham ikke. Bet: Jeg ser ikke Per.
- Prieveiksmiai iš būdvardžių: pridėk -t: pen – pent, god – godt. Hun synger pent (Ji gražiai dainuoja). Han kjører fort.
- Būdvardžiai su -ig dažnai negauna -t: Han snakker rolig. Žodžiai su -sk: praktisk.
- Kryptis (kur link?) ir vieta (kur?): hjem – hjemme, ut – ute, inn – inne, opp – oppe, ned – nede, bort – borte.
- Jeg går hjem (Einu namo). Jeg er hjemme (Esu namie). Gå ut! Barna er ute. Kom inn! Vi sitter inne.
- Veiksmažodžiai går, reiser, kommer, løper rodo kryptį; er, bor, sitter, står – vietą. Kaip lietuviškai 'namo' ir 'namie'.
Pavyzdžiai
- Jeg drikker ikke kaffe.Aš negeriu kavos.
- Hun sier at hun aldri har vært i Bergen.Ji sako, kad niekada nebuvo Bergene.
- I morgen kommer jeg kanskje.Rytoj galbūt ateisiu.
- Vi går hjem nå.Dabar einame namo.
- Er du hjemme i kveld?Ar šįvakar būsi namie?
- Det er kaldt ute, så vi blir inne.Lauke šalta, tai liekame viduje.
- Han snakker norsk veldig godt.Jis labai gerai kalba norvegiškai.
- Jeg ser ham ikke.Aš jo nematau.