Netiesioginė kalba
Han sa at han var syk. Hun spurte om jeg kom. Taip perteiki, ką kiti pasakė.
Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.
Apie ką tai?
Netiesioginė kalba yra būdas perduoti, ką kažkas pasakė ar paklausė, necituojant žodis į žodį. Vadovė sako «Susirinkimas perkeltas», o vėliau tu kolegai sakai, kad, pasak jos, susirinkimas perkeltas. Taip žinios keliauja kiekviename darbe ir kiekvienoje šeimoje.
Norvegiškai teiginius jungi su at: «Hun sier at hun er trøtt» (ji sako, kad yra pavargusi). Klausimus «taip ar ne» jungi su om: «Han spør om jeg kommer» (jis klausia, ar ateisiu). Klausiamieji žodžiai lieka: «Hun spurte hvor jeg bodde» (ji paklausė, kur gyvenu). Jei įvadinis veiksmažodis yra būtajame laike, laikas pasislenka vienu žingsniu atgal: er virsta var, har virsta hadde.
Lietuviškai laikas nesikeičia: «paklausė, kur gyvenu», o norvegiškai «hvor jeg bodde», pažodžiui «kur gyvenau». Skamba keistai, bet taip taisyklinga. Kiti spąstai yra žodžių tvarka: po klausiamojo žodžio inversijos nėra, todėl «hvor jeg bodde», o ne «hvor bodde jeg». Užtat om gražiai atitinka lietuvišką «ar». To reikės nuolat: perduodant žinią iš poliklinikos («De sa at jeg kan komme i morgen»), pasakojant partneriui, ko klausė darželis, ar atpasakojant kolegai pokalbį telefonu.
Taisyklės
- Teiginiai: si/fortelle/mene/skrive + at (kad): 'Jeg er trøtt.' → Hun sier at hun er trøtt.
- Taip/ne klausimai: spørre + om (ar): 'Kommer du?' → Han spør om jeg kommer.
- Klausimai su klausiamuoju žodžiu jį išlaiko: 'Hvor bor du?' → Hun spør hvor jeg bor.
- Žodžių tvarka: tai šalutinis sakinys, todėl veiksnys prieš veiksmažodį, be inversijos: Han spurte hvor jeg bodde (ne 'hvor bodde jeg').
- Ikke/aldri eina prieš veiksmažodį: 'Jeg har ikke tid.' → Hun sa at hun ikke hadde tid.
- Hvem/hva kaip veiksnys gauna som: 'Hvem kommer?' → Han spurte hvem som kom. 'Hva skjedde?' → Hun lurte på hva som skjedde.
- Laikų derinimas: jei pagrindinis veiksmažodis būtajame laike, laikas pasislenka žingsniu atgal: er → var, har vært → hadde vært, kommer → kom, skal/vil → skulle/ville. Lietuviškai to nėra ('Sakė, kad serga'), todėl dažna klaida!
- 'Jeg bor i Bergen.' → Han sa at han bodde i Bergen. 'Jeg skal reise.' → Hun sa at hun skulle reise.
- Jei tai vis dar tiesa, šnekamojoje kalboje esamasis laikas gali likti: Hun sa at hun er lærer.
- Keičiasi įvardžiai ir laiko/vietos žodžiai: jeg → han/hun, i dag → den dagen, i morgen → dagen etter, her → der.
- Prašymai: be noen (om) å + bendratis: 'Lukk døra!' → Hun ba meg (om) å lukke døra.
Pavyzdžiai
- Hun sa at hun var syk.Ji pasakė, kad serga.
- Han spurte om jeg ville bli med.Jis paklausė, ar noriu prisijungti.
- Læreren spurte hvor jeg kom fra.Mokytojas paklausė, iš kur esu.
- De fortalte at de hadde kjøpt hus.Jie papasakojo, kad nusipirko namą.
- Jeg lurer på hvem som har tatt sykkelen min.Įdomu, kas paėmė mano dviratį.
- Hun sa at hun ikke kunne komme.Ji sakė, kad negali ateiti.
- Sjefen ba meg om å skrive en rapport.Viršininkas paprašė manęs parašyti ataskaitą.
- Han sa at han skulle ringe dagen etter.Jis sakė, kad paskambins kitą dieną.