Būtasis atliktinis laikas: hadde + dalyvis

Šis laikas rodo, kad kas nors įvyko prieš kitą praeities momentą: Da jeg kom, hadde toget gått – kai atėjau, traukinys jau buvo išvažiavęs.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Kartais pasakoji apie praeitį ir turi grįžti dar vienu žingsniu atgal. Atėjai į stotį, bet traukinys jau buvo išvažiavęs. Pirma išvažiavo traukinys, tu atėjai vėliau. Ši «praeitis praeityje» norvegiškai vadinama pluskvamperfektum.

Norvegai ją sudaro iš hadde ir dalyvio, o hadde visiems asmenims vienodas: «Da jeg kom, hadde toget gått» (kai atėjau, traukinys buvo išvažiavęs). «Etter at vi hadde spist, gikk vi en tur» (pavalgę išėjome pasivaikščioti). Ši forma vartojama ir perpasakojant kitų žodžius: «Hun sa at hun hadde mistet nøkkelen» (ji sakė pametusi raktą).

Lietuviui tai labai pažįstama: «buvo išvažiavęs», «buvome pavalgę» yra lygiai ta pati mintis, pagalbinis veiksmažodis būtajame laike ir dalyvis. Skirtumas tas, kad norvegai pagalbiniu ima hadde, kuris reiškia «turėjo», o ne «buvo», ir jis nesikeičia nei pagal giminę, nei pagal skaičių. Šnekamojoje kalboje norvegai šią formą dažnai praleidžia, bet rašant ji reikalinga. Prireiks kaskart, kai ką nors aiškini po fakto: kodėl pavėlavai («Bussen hadde allerede gått»), kas buvo prieš vizitą pas gydytoją («Jeg hadde hatt vondt i en uke») ar ką papasakojo kolega.

Taisyklės

  1. Forma: hadde + dalyvis. Hadde visiems asmenims vienodas.
  2. jeg/du/han/hun/vi/dere/de – hadde spist (buvo pavalgęs) / hadde gått (buvo išėjęs) / hadde vært (buvo buvęs)
  3. Laiko ašis: būtasis atliktinis (pirmiau) → būtasis (vėliau) → esamasis (dabar).
  4. Dažni jungtukai: etter at (po to, kai), da (kai), før (prieš tai, kai), fordi (nes), allerede (jau), aldri før (niekada anksčiau).
  5. Etter at vi hadde spist, gikk vi en tur. – Kai pavalgėme, išėjome pasivaikščioti.
  6. Netiesioginė kalba nukelia laiką vienu žingsniu atgal: «Jeg har mistet nøkkelen.» → Hun sa at hun hadde mistet nøkkelen. – Ji sakė pametusi raktą.
  7. Lietuviškai netiesioginėje kalboje laikas nesikeičia, o norvegiškai keičiasi: «Jeg var syk.» → Han fortalte at han hadde vært syk.
  8. Neiginys: hadde ikke + dalyvis. Šalutiniame sakinyje ikke eina prieš hadde: …at hun ikke hadde sovet.
  9. Šnekamojoje kalboje norvegai dažnai praleidžia šį laiką, kai seka aiški. Oficialiuose tekstuose rašykite hadde.

Pavyzdžiai

  • Da vi kom til stasjonen, hadde bussen allerede gått.Kai atvykome į stotį, autobusas jau buvo išvažiavęs.
  • Hun sa at hun hadde bodd i Spania i fem år.Ji sakė penkerius metus gyvenusi Ispanijoje.
  • Etter at han hadde lest avisen, la han seg.Perskaitęs laikraštį, jis atsigulė.
  • Jeg hadde aldri sett nordlys før jeg flyttet til Tromsø.Niekada nebuvau matęs šiaurės pašvaistės, kol neatsikrausčiau į Tromsę.
  • Vi var slitne fordi vi hadde gått hele dagen.Buvome pavargę, nes visą dieną ėjome.
  • Han fortalte at han ikke hadde fått lønn.Jis sakė negavęs algos.
  • Hadde du spist før du kom?Ar buvai pavalgęs prieš ateidamas?

Pasipraktikuokite teste (B1) Išverskite į norvegų kalbą

✉️ Radai klaidą? Parašyk mums