NorskGrammatikk logotipas Norskgrammatikk
LT
C1

C1 – Pažengęs

Idiomos, stilius ir tikslus žodžių pasirinkimas, akademinė norvegų kalba, naujienų kalba ir Bergenstesten egzaminas.

Laikykite lygio testą (120 klausimų)

Šio lygio gramatika

Sudėtingesnė žodžių tvarka

Tai, ką pastatai sakinio pradžioje, lemia, į ką skaitytojas atkreips dėmesį. Išmoksi perkelti sakinio dalis, kad sukurtum pabrėžimą, kontrastą ir sklandumą.

Atidaryti →

Neveikiamoji rūšis: atspalviai ir stilius

Norvegų kalboje yra dvi neveikiamosios formos, o dažnai galima rinktis ir veikiamąjį sakinį su man ar vi. Pasirinkimas keičia reikšmę ir toną.

Atidaryti →

Sąlygos sakiniai su inversija

Hadde jeg visst det, ville jeg ha sagt nei – jei būčiau žinojęs, būčiau atsisakęs. Išmoksi reikšti sąlygą be hvis ir kalbėti apie tai, kas galėjo įvykti.

Atidaryti →

Daiktavardinis stilius ir aiški kalba

Biurokratinė norvegų kalba pilna sunkių daiktavardžių ir neveikiamųjų formų. Išmoksi atpažinti daiktavardinį stilių ir perrašyti jį aiškia, šiuolaikiška kalba.

Atidaryti →

Modalinės dalelytės: jo, vel, nok, da …

Mažyčiai žodžiai jo, vel ir nok nekeičia to, ką sakai, bet keičia, kaip tai suprantama. Dėl jų šnekamoji norvegų kalba skamba natūraliai.

Atidaryti →

Esamojo laiko dalyvis ir dalyvinės konstrukcijos

Forma su -ende (gående, sittende) norvegų kalboje vartojama siauriau nei daugelyje kitų kalbų. Sužinosi, kur ji vartojama ir kur ne.

Atidaryti →

Teksto rišlumas ir nuorodos

Tekstas rišlus, kai žodžiai aiškiai nurodo tai, kas jau pasakyta. Išmoksi sin/hans, dette, førstnevnte ir henholdsvis.

Atidaryti →

Liepiamoji-geidžiamoji forma ir seni pastovūs posakiai

Norvegų kalba beveik prarado geidžiamąją formą, bet ji išliko posakiuose Leve kongen! ir koste hva det koste vil. Išmoksi juos atpažinti ir teisingai vartoti.

Atidaryti →

Dažni idiomai

Idiomai pagyvina kalbą. Čia sužinosi aštuonis posakius, kuriuos norvegai dažnai vartoja, ką jie reiškia ir kada tinka.

Atidaryti →

Kolokacijos: kartu vartojami žodžiai

Norvegai sprendimą «ima», o klausimą «stato». Tinkamas veiksmažodžio ir daiktavardžio junginys padeda kalbėti natūraliai.

Atidaryti →

Sinonimai ir reikšmių atspalviai

Si ar fortelle? Mene, synes ar tro? C1 lygiu renkiesi žodį, kuris tiksliai pasako, ką nori pasakyti.

Atidaryti →

Registras ir stilius

Tą pačią žinią galima perduoti neformaliai, neutraliai ar oficialiai. Išmoksi pritaikyti kalbą situacijai ir adresatui.

Atidaryti →

Žodžių daryba pažengusiems

Jei žinai priesagas -sjon, -isere, -itet, -isme ir supranti, kaip veikia sudurtiniai žodžiai, suprasi tūkstančius naujų žodžių.

Atidaryti →

Netikri draugai

Kai kurie norvegiški žodžiai panašūs į lietuviškus ar angliškus, bet reiškia ką kita. Štai dažniausi spąstai.

Atidaryti →

Veiksmažodžiai su dalelėmis pažengusiems

Gå ut fra, stå for, komme an på: maža dalelė gali visiškai pakeisti veiksmažodžio reikšmę. Dažnai kirčiuojama būtent ji.

Atidaryti →

Pastovūs prielinksniai pažengusiems

Ansvar for, mangel på, tvil om: daugelis žodžių reikalauja konkretaus prielinksnio. Čia išmoksi svarbiausius C1 lygio junginius.

Atidaryti →

Diskusinis tekstas (samprotavimo rašinys)

Diskusiniame tekste klausimas nagrinėjamas iš kelių pusių, ir tik tada daroma išvada. Svarbiausia – aiški struktūra ir niuansuotos formuluotės.

Atidaryti →

Sudėtiniai sakiniai

C1 lygiu kuri ilgus sakinius su keliais šalutiniais sakiniais – ir neprarandi žodžių tvarkos kontrolės.

Atidaryti →

Susirinkimų ir derybų kalba

Norvegų susirinkimai dažnai neformalūs ir siekia sutarimo. Išmoksi paimti žodį, diplomatiškai nesutikti ir priimti sprendimą.

Atidaryti →

Naujienų kalba

NRK ir Aftenposten antraštės trumpos ir glaustos. Kai pažįsti jų modelius ir pagrindinius žodžius, naujienas skaitai daug greičiau.

Atidaryti →

Šnekamosios kalbos redukcijos: kaip iš tikrųjų kalba norvegai

Greitoje kalboje žodžiai susilieja, o galūnės dingsta. Rašyk taisyklinga bokmål kalba, bet turi suprasti, kaip žmonės iš tikrųjų kalba.

Atidaryti →

Ironija ir sumenkinimas

Norvegai retai perdeda. Pagyrimai dažnai santūrūs, kritika netiesioginė, o ironija sakoma rimtu veidu. Išmoksi skaityti tarp eilučių.

Atidaryti →

Bergeno testas (Bergenstesten)

Bergenstesten – oficialiai «Test i norsk – høyere nivå» (aukštesniojo lygio norvegų kalbos testas) – tai egzaminas pažengusiems. Čia rasi apžvalgą ir patarimų. Visada pasitikrink naujausią informaciją Folkeuniversitetet svetainėje.

Atidaryti →

Akademinė norvegų kalba

Ataskaitoms, bakalauro ir magistro darbams reikia tikslios, atsargios ir dalykiškos kalbos. Išmoksi cituoti šaltinius ir sujungti tekstą.

Atidaryti →

Žodžiai su garsu