NorskGrammatikk logotipas Norskgrammatikk
LT
A2

A2 – Pagrindinis

Apsipirkimas, darbas, gydytojas, būtasis laikas ir palyginimas.

Laikykite lygio testą (95 klausimų)

Šio lygio gramatika

Būdvardžiai: derinimas

Būdvardis keičia galūnę pagal daiktavardį.

Atidaryti →

Būtasis laikas (preteritum)

Preteritum vartojamas kalbant apie tai, kas įvyko tam tikru metu praeityje.

Atidaryti →

Žodžių tvarka: veiksmažodis antroje vietoje

Norvegų kalbos pagrindiniame sakinyje veiksmažodis visada antroje vietoje. Tai svarbiausia norvegų sintaksės taisyklė.

Atidaryti →

Modaliniai veiksmažodžiai

Modaliniai veiksmažodžiai reiškia gebėjimą, norą, pareigą ir leidimą. Po jų eina bendratis be å.

Atidaryti →

Esamasis atliktinis laikas: har + dalyvis

Perfektas vartojamas, kai kas nors įvyko, bet laikas nesvarbus, arba kai tai svarbu dabar.

Atidaryti →

Laiko ir vietos prielinksniai

I, på, til ir om – maži, bet sudėtingi žodžiai. Mokykitės jų kartu su pastoviais posakiais.

Atidaryti →

Keturios silpnųjų veiksmažodžių grupės

Silpnieji veiksmažodžiai būtajame laike gauna galūnę -et, -te, -de arba -dde. Grupę dažniausiai parodo priebalsės prieš bendraties -e.

Atidaryti →

Stiprieji ir netaisyklingi veiksmažodžiai

Stiprieji veiksmažodžiai būtajame laike negauna galūnės – jie keičia balsę: drikke – drakk. Dažniausi veiksmažodžiai yra stiprieji, todėl juos reikia išmokti atmintinai.

Atidaryti →

Parodomieji įvardžiai

Denne bilen, det huset der: kai rodai į kažką, daiktavardis būna žymimosios formos.

Atidaryti →

Prieveiksmiai

Kur eina ikke? Kodėl hjem, bet hjemme? Štai prieveiksmių taisyklės.

Atidaryti →

Jungtukai

Og, men, så jungia pagrindinius sakinius. At, fordi, når pradeda šalutinį sakinį – ir keičia žodžių tvarką.

Atidaryti →

Sudurtiniai žodžiai

Norvegų kalba naujus žodžius kuria sujungdama senus: buss + sjåfør = bussjåfør (autobuso vairuotojas). Kai matai dalis, ilgi žodžiai tampa lengvi – tik juos reikia rašyti kartu.

Atidaryti →

Netaisyklingi būdvardžiai

Dauguma būdvardžių kaitomi pagal paprastą modelį: stor – stort – store. Nedidelė grupė jį laužo, ir, žinoma, tai žodžiai, kuriuos vartoji nuolat: liten, annen, egen, blå, gammel.

Atidaryti →

Kilmininkas ir priklausymas: Pers bil, bilen til Per

Norvegiškai pasakyti, kam kas priklauso, galima keliais būdais: Pers bil, bilen til Per ir – šnekamojoje kalboje – Per sin bil. Apie daiktus ir vietas dažniau vartojamas prielinksnis: taket på huset (namo stogas).

Atidaryti →

Neapibrėžiamieji įvardžiai: noen, ingen, alle, hver

Noen, ingen, alle ir mye – žodžiai, kuriuos vartoji, kai negali ar nenori tiksliai pasakyti, kas ar ką. Juos girdi visą dieną – parduotuvėje, darbe ir autobuse.

Atidaryti →

Veiksmažodžiai su -s: synes, trives, finnes, møtes

Kai kurie veiksmažodžiai visada baigiasi -s, nors nėra pasyvas. Jų reikia kasdien: Jeg synes det er kaldt (Man atrodo, kad šalta). Hvordan trives du i Norge? (Kaip tau patinka Norvegijoje?)

Atidaryti →

Painiojamos veiksmažodžių poros: ligge/legge, sitte/sette, vite/kjenne

Kai kurie norvegų veiksmažodžiai panašūs arba pasidalija tai, kas tavo kalboje yra vienas žodis. Čia pamatysi skirtumą tarp ligge ir legge, vite ir kjenne, bli ir være – su kasdieniais pavyzdžiais.

Atidaryti →

Rašyba: dvigubos priebalsės ir didžiosios raidės

Norvegiškai beveik rašoma taip, kaip tariama, bet kelias taisykles reikia žinoti. Svarbiausios – apie dvigubas priebalses ir didžiąsias raides.

Atidaryti →

Laiko posakiai: i går, om en uke, for ... siden

Maži žodeliai om, i, for … siden, da ir når pasako, kada kas vyksta. Juos lengva supainioti, o vartoji juos kasdien – darbe, pas gydytoją ir tardamasis su draugais.

Atidaryti →

Žodžiai su garsu