Kasdienis norvegų maistas: nuo brunost iki tako penktadienio

Brunost ir matpakke

Brunost iš tiesų nėra sūris, o karamelizuotos išrūgos. Jis saldus, kiek primenantis karvutes, ir pjaustomas plonais griežinėliais su ostehøvel – sūrio pjaustykle, kurią 1925 m. užpatentavo Thoras Bjørklundas iš Lilehamerio. Dažniausia rūšis – Gudbrandsdalsost; geitost iš ožkų pieno yra aštresnio skonio.

Pietums dauguma valgo matpakke: dvi tris duonos riekes su užtepu, suvyniotas į popierių, tarp riekių – mellomleggspapir lapelis. Vaikai ją nešasi į mokyklą, suaugusieji – į darbą, ir paprastai ji suvalgoma šalta prie stalo apie 11.30. Šilti pietūs nėra įprasti. Vakarienę daug kas valgo jau tarp 16 ir 17 valandos.

Populiarūs priedai – brunost, skumbrė pomidorų padaže, kepenėlių paštetas ir Norvegia sūris. Paragaukite prieš smerkdami – daug atvykėlių po kelių mėnesių patys ima ruošti matpakke.

Fårikål, lutefisk ir tako penktadienis

Fårikål išrinktas Norvegijos nacionaliniu patiekalu, paskutinį kartą – 2014 m. balsavime. Tai ėrienos ar avienos ir kopūstų sluoksniai su sveikais juodaisiais pipirais, kelias valandas troškinti ir patiekiami su bulvėmis. Tai rudens patiekalas, o paskutinis rugsėjo ketvirtadienis – fårikål diena.

Lutefisk – tai džiovinta menkė, mirkyta šarme, o paskui vėl išmirkyta vandenyje. Ji tampa drebučių konsistencijos ir valgoma apie Kalėdas su šonine, žirnių tyre, bulvėmis ir garstyčiomis. Daugelis norvegų jos irgi nemėgsta – visiškai normalu pasakyti «nei takk».

Tačiau tikroji kasdienė klasika – taco-fredag. Beveik kiekvieną penktadienį labai daug šeimų valgo tako: maltą jautieną su prieskonių mišiniu, tortilijas ar traškius lukštus, grietinę, kukurūzus, agurką ir tarkuotą sūrį. Tai ne meksikietiška, o norvegiška. Jei jus pakvietė į «fredagstaco», jau esate savas.

Vafliai ir bandelės

Norvegiški vafliai ploni ir minkšti, kepami širdelių formos vaflinėje. Jie valgomi su uogiene ir grietine arba su brunost griežinėliu. Vaflių rasite per dugnad (bendrą talką), darželyje, DNT trobelėse ir per pertrauką daugelyje darboviečių – dažnai penktadieniais.

Cinamoninės bandelės yra visur, bet Bergene skillingsbolle – atskira tema. Tai didelė, plokščia cinamoninė sraigė, dažnai su cukrumi viršuje. Pavadinimas kilo iš to, kad kadaise ji kainavo vieną skilingą, seną monetą. Daug bergeniečių turi tvirtą nuomonę, kuri kepykla kepa geriausias.

Rytų Norvegijoje žmonės dažniau perka bandelę su razinomis arba skolebolle: saldžią bandelę su vanilės kremu viduryje, glajumi ir kokoso drožlėmis viršuje. Jų yra beveik kiekvienoje kepykloje ir kioske, ir tai gera proga pasipraktikuoti: «En skolebolle, takk.»

Kainos, Vinmonopolet ir apsipirkimo patarimai

Maistas Norvegijoje brangus, ypač mėsa, sūris ir alkoholis. Pigiausi yra prekybos tinklai Rema 1000, Kiwi ir Extra; Meny ir Joker – brangesni. Daug parduotuvių turi programėles su nuolaidomis, o produktai, kurių galiojimas baigiasi, dienos pabaigoje dažnai parduodami pigiau. Sekmadieniais dauguma parduotuvių uždarytos, išskyrus mažas.

Alų iki 4,7 procento alkoholio galima pirkti prekybos centre, bet tik iki 20 val. darbo dienomis ir iki 18 val. šeštadieniais – sekmadieniais visai ne. Vyną ir stipriuosius gėrimus parduoda tik Vinmonopolet, valstybinis parduotuvių tinklas. Amžiaus riba – 18 metų gėrimams iki 22 procentų ir 20 metų stipriesiems, dažnai paprašoma parodyti dokumentą.

Restorane aptarnavimas įskaičiuotas į kainą, arbatpinigių nesitikima, nors daug kas suapvalina sumą. Vanduo iš čiaupo nemokamas, o mokama paprastai prie stalo kortele arba per Vipps.

Naudingos frazės

Kan jeg få regningen?Ar galėčiau gauti sąskaitą?
Trenger du pose?Ar reikia maišelio?
Kan jeg betale med kort?Ar galiu mokėti kortele?
Takk for maten!Ačiū už maistą!
Jeg vil gjerne ha en kaffe og en skillingsbolle.Norėčiau kavos ir skillingsbolle.
Er det noe kjøtt i denne?Ar čia yra mėsos?
Kan jeg få et glass vann?Ar galėčiau gauti stiklinę vandens?
Nei takk, jeg er mett.Ne, ačiū, aš sotus.