📜 Bokmål ir nynorsk: dvi rašomosios kalbos vienoje šalyje

Dvi normos, viena kalba

Bokmål ir nynorsk nėra dvi skirtingos kalbos. Rašantis bokmål be vargo skaito nynorsk, ir atvirkščiai. Skiriasi rašyba, kai kurios formos ir dalis žodžių – panašiai kaip britų ir amerikiečių anglų kalba, tik kiek daugiau.

Bokmål aiškiai didesnė. Apie 85–90 procentų pagrindinės mokyklos mokinių pagrindine rašomąja kalba turi bokmål, ir beveik visi Oslo, Trondheimo bei Šiaurės Norvegijos laikraščiai rašomi bokmål. Nynorsk vartoja maždaug 10–12 procentų, daugiausia Vakarų Norvegijoje: Sognas og Fjordanėje, Sunnmørėje, Hardangeryje ir dalyje Telemarko bei Valdreso. Nynorsk leidžiami laikraščiai „Framtida“ ir „Dag og Tid“, ja parašyta ir didelė dalis norvegų poezijos – nuo Olavo H. Hauge’s iki Jono Fosse’s, 2023 m. gavusio Nobelio literatūros premiją.

Šiek tiek istorijos: Wergelandas, Knudsenas ir Aasenas

Kai 1814 m. Norvegija gavo savo konstituciją, norvegai rašė daniškai. Kilo klausimas, kaip sukurti norvegišką rašomąją kalbą. Atsakymai buvo du.

Pirmasis – palaipsniui norvegiškinti danų kalbą. Poetas Henrikas Wergelandas jau XIX a. 4-ajame dešimtmetyje vartojo norviškus žodžius savo tekstuose, o mokytojas Knudas Knudsenas dešimtmečius derino rašybą prie to, kaip iš tikrųjų kalbėjo išsilavinę žmonės. Iš šios linijos kilo riksmål, vėliau bokmål.

Antrąjį atsakymą pateikė Ivaras Aasenas, ūkininko sūnus iš Ørstos Sunnmørėje. Jis keliavo po šalį rinkdamas tarmes, 1848 m. išleido gramatiką, o 1850 m. – žodyną. Remdamasis šia medžiaga sukūrė landsmål – rašomąją kalbą, pagrįstą tarmėmis, ypač vakarų. 1885 m. Stortingas nusprendė, kad landsmål turi būti lygiavertė daniškojo pagrindo rašomajai kalbai. 1929 m. jos gavo pavadinimus nynorsk ir bokmål.

Samnorsk – bandymas jas sujungti

XX a. pirmojoje pusėje politikai norėjo užbaigti kalbos ginčą, palaipsniui sujungdami abi normas į vieną bendrą „samnorsk“. 1917 ir 1938 m. rašybos reformos įvedė abiem bendras formas, pavyzdžiui, galūnes -a, kaip boka (knyga) ir husa (namai), į bokmål.

Viskas nevyko pagal planą. Daugelis Oslo apylinkių gyventojų nenorėjo, kad jų vaikai mokytųsi „radikalių“ formų, o XX a. 6-ajame dešimtmetyje Tėvų akcija prieš samnorsk surinko daugiau nei 400 000 parašų. Tėvai net ranka taisė vaikų vadovėlius. Kursas pamažu pasikeitė, ir 2002 m. samnorsk tikslas oficialiai išbrauktas iš kalbos politikos.

Pėdsakų matyti iki šiol: bokmål turi daug pasirenkamų formų. Teisingos ir boken, ir boka, ir kastet, ir kasta. Besimokantiesiems verta pasirinkti vieną formą ir jos nuosekliai laikytis.

Kaip atrodo nynorsk?

Greičiausiai skirtumą pamatysite palyginę kasdienį sakinį. Bokmål: „Jeg er ikke hjemme i dag, hva vil du?“ Nynorsk: „Eg er ikkje heime i dag, kva vil du?“ (Šiandien manęs nėra namie, ko nori?)

Žodžiai, kuriuos sutiksite nuolat: jeg – eg (aš), ikke – ikkje (ne), hva – kva (kas), hvem – kven (kas, kuris asmuo), hvordan – korleis (kaip), noen – nokon (kažkas), mye – mykje (daug), hjem – heim (namo), fra – frå (iš). Klausiamieji žodžiai, bokmål prasidedantys hv-, nynorsk paprastai prasideda k-.

Kaityba taip pat šiek tiek skiriasi. Bilene (automobiliai) tampa bilane, husene (namai) – husa, o jentene (mergaitės) lieka jentene. Būtajame laike daugelis veiksmažodžių baigiasi -a: „Ho kasta ballen“ (bokmål: Hun kastet ballen – Ji metė kamuolį). Hun (ji) yra ho, o vi (mes) galima rašyti vi arba me. Nynorsk taip pat turi daugiau žodžių iš tarmių, pavyzdžiui, gut vietoj gutt (berniukas) ir å vere vietoj å være (būti).

Mokykla, savivaldybė – ir ką rinktis

Kiekviena savivaldybė pasirenka savo administracijos kalbos normą: bokmål, nynorsk arba neutralią. Maždaug ketvirtadalis savivaldybių pasirinko nynorsk, dauguma jų – Vestlande ir Møre og Romsdale. Mokyklos taip pat renkasi pagrindinę normą, ir tėvai turi balsą. Visi mokiniai mokosi abiejų: vidurinėje mokykloje laikomas egzaminas iš sidemål, t. y. normos, kuri nėra pagrindinė. Daug mokinių dėl to skundžiasi, o diskusija atsinaujina kasmet.

Valstybė privalo vartoti abi. Pagal Kalbos įstatymą valstybės institucijos turi vartoti ne mažiau kaip 25 procentus kiekvienos normos, toks pat reikalavimas taikomas NRK. Jei į Nav laišką atsakysite bokmål, atsakymą gausite bokmål.

Tai ką rinktis? Besimokantiesiems beveik visada verta pirmiausia išmokti bokmål. Medžiagos daug daugiau, dauguma kursų suaugusiesiems remiasi bokmål, ir ją matysite dažniausiai. Norskprøven ir pilietybės testą galima laikyti abiem normomis, bet numatytoji – bokmål. Jei persikraustysite į Vossą, Førdę ar Ørstą, laikui bėgant verta išmokti skaityti nynorsk. Vaikai gali parsinešti namų darbų nynorsk, o savivaldybės svetainė gali būti parašyta ja.

Naudingos frazės

• ▶
  Skriver du bokmål eller nynorsk?Rašai bokmål ar nynorsk?
• ▶
  Hovedmålet mitt er bokmål.Mano pagrindinė norma yra bokmål.
• ▶
  Jeg kan lese nynorsk, men ikke skrive det.Moku skaityti nynorsk, bet ne rašyti.
• ▶
  Hva heter dette på nynorsk?Kaip tai vadinasi nynorsk?
• ▶
  Eg er ikkje heime i dag.Šiandien manęs nėra namie. (nynorsk)
• ▶
  Kva heiter du?Kuo tu vardu? (nynorsk)
• ▶
  Barna har nynorsk på skolen.Vaikai mokykloje mokosi nynorsk.
• ▶
  Kan jeg få brevet på bokmål?Ar galiu gauti laišką bokmål?