📜 Trumpa Norvegijos istorija

Vikingų laikai

Vikingų laikai paprastai skaičiuojami nuo užpuolimo prieš Lindisfarno vienuolyną Anglijoje 793 m. iki mūšio prie Stamford Bridžo 1066 m. Norvegai plaukė į vakarus – į Šetlandą, Orkną, Airiją, Islandiją ir Grenlandiją. Jie nebuvo vien kariai: dauguma buvo ūkininkai, žvejai ir pirkliai.

Tuo metu Norvegija buvo suvienyta į vieną karalystę. Sagos tai priskiria Haraldui Gražiaplaukiui, tačiau suvienijimas užtruko ilgai. Olavas Haraldsonas, žuvęs prie Stiklestado 1030 m., po mirties tapo šventuoju Olavu, o virš jo kapo Trondheime pastatyta Nidaroso katedra. Tikrus vikingų laivus pamatysite Vikingų laikų muziejuje Bygdøy saloje Osle, o Borrėje, Vestfolde, yra didelių pilkapių.

Unija su Danija

Juodoji mirtis atėjo 1349 m. ir pražudė didelę gyventojų dalį. Karališkoji giminė išmirė, ir nuo 1380 m. Norvegija ir Danija turėjo bendrą karalių. 1397 m. Kalmaro unija kuriam laikui apėmė ir Švediją, tačiau Švedija atsiskyrė, o Norvegija liko su Danija iki pat 1814 m.

Norvegai šį laikotarpį dažnai vadina «keturių šimtų metų naktimi». Valdžia buvo Kopenhagoje, o rašomąja kalba tapo danų. Todėl bukmolas taip panašus į danų kalbą, o Ivaras Osenas vėliau iš norvegų tarmių sukūrė nynorską. Jei svarstote, kodėl Norvegija turi dvi rašomosios kalbos normas, paaiškinimas prasideda čia.

1814: Konstitucija Eidsvolle

Po Napoleono karų Danija pagal 1814 m. sausio Kylio taiką turėjo atiduoti Norvegiją Švedijai. Norvegai su tuo taip lengvai nesutiko. 112 vyrų susirinko Eidsvolle, į šiaurę nuo Oslo, ir 1814 m. gegužės 17 d. buvo priimta ir pasirašyta Konstitucija. Ji rėmėsi valdžių padalijimu ir savo laikui buvo labai liberali.

Švedija vasarą atsakė trumpu karu. Baigėsi kompromisu: Norvegija sudarė uniją su Švedija ir turėjo bendrą karalių, bet išsaugojo Konstituciją ir savo parlamentą – Stortingą. Todėl gegužės 17-oji yra nacionalinė šventė ir todėl ji švenčiama vaikų eitynėmis, o ne kariniais paradais. Eidsvollo pastatą galima aplankyti – verta skirti tam dieną.

1905-ieji ir Hokonas VII

Unija su Švedija kėlė vis daugiau ginčų, o paskutinis lašas buvo ginčas dėl atskirų Norvegijos konsulatų. 1905 m. birželio 7 d. Stortingas paskelbė uniją nutraukta. Rugpjūčio referendume didžiulė dauguma pasisakė už atsiskyrimą, o derybos Karlstade leido išsiskirti be karo.

Norvegija nusprendė likti monarchija ir pasiūlė sostą Danijos princui Karliui. Jis pirmiausia paprašė referendumo, sulaukė pritarimo ir pasivadino Hokonu VII. Jis tapo vienijančia figūra, ypač per karą. Dabartinė karališkoji šeima – karalius Haraldas V, karalienė Sonja ir sosto įpėdinis Hokonas – yra jo palikuonys.

Okupacija 1940–1945 m.

Vokietija užpuolė Norvegiją 1940 m. balandžio 9 d. Oslo fjorde prie Oskarsborgo tvirtovės buvo nuskandintas kreiseris «Blücher», ir tai suteikė karaliui bei vyriausybei laiko pasitraukti iš Oslo. Po dviejų mėnesių kovų jie išvyko į Londoną ir iš ten vadovavo pasipriešinimui. Vidkunas Kvislingas su vokiečių parama perėmė valdžią, o jo pavardė daugelyje kalbų tapo išdaviko sinonimu.

Okupacija truko penkerius metus. Daug Norvegijos žydų buvo deportuota, o Finmarke ir šiaurinėje Tromso dalyje vokiečiai, trauktis pradėję 1944 m. rudenį, sudegino beveik viską. Išlaisvinimas atėjo 1945 m. gegužės 8 d. Šią istoriją gerai pasakoja Pasipriešinimo muziejus Akershuso tvirtovėje ir Falstado centras Trøndelage.

Nafta ir naftos fondas

Po karo Norvegija buvo kukli šalis, gyvenusi iš žvejybos, laivybos ir pramonės. Tada, prieš pat 1969 m. Kalėdas, Šiaurės jūroje buvo rastas Ekofisko telkinys. Valstybė anksti nusprendė, kad nafta turi priklausyti visuomenei: įkurta bendrovė Statoil (dabar Equinor), o didelę pajamų dalį valstybė gaudavo per mokesčius ir nuosavybę.

Pinigai keliauja į Vyriausybės pasaulinį pensijų fondą, kurį visi vadina oljefondet – naftos fondu. Jis investuoja į akcijas, obligacijas ir nekilnojamąjį turtą visame pasaulyje, o politikai kasmet gali išleisti tik nedidelę jo vertės dalį pagal fiskalinę taisyklę (handlingsregelen). Todėl norvegai apie naftos fondą ginčijasi taip pat aistringai kaip apie futbolą: kiekvienas turi nuomonę, kiek ir kam reikėtų išleisti.

Naudingos frazės

• ▶
  Gratulerer med dagen!Sveikiname su švente!
• ▶
  Hipp hipp hurra!Valio valio!
• ▶
  Når ble Grunnloven skrevet?Kada buvo parašyta Konstitucija?
• ▶
  Norge ble selvstendig i 1905.Norvegija tapo nepriklausoma 1905 m.
• ▶
  Skal du gå i 17. mai-toget?Ar eisi gegužės 17-osios eisenoje?
• ▶
  Har du vært på Vikingtidsmuseet?Ar buvai Vikingų laikų muziejuje?
• ▶
  Besteforeldrene mine opplevde krigen.Mano seneliai išgyveno karą.
• ▶
  Hvor mye er det i oljefondet nå?Kiek dabar yra naftos fonde?