Šventės Norvegijoje: gegužės 17-oji, Kalėdos, Velykos ir Joninės

Gegužės 17-oji – Konstitucijos diena

1814 m. gegužės 17 d. Eidsvole buvo pasirašyta Konstitucija. Šiandien tai ne karinis paradas, o vaikų šventė. Kiekviena mokykla žygiuoja barnetog (vaikų eisenoje) su vėliavomis, orkestrais ir plakatais, o Osle karališkoji šeima nuo rūmų balkono moja eisenai, kylančiai Karl Johans gate gatve.

Daug suaugusiųjų vilki bunad – tradicinį savo krašto drabužį. Bunad gali kainuoti daugiau nei 30 000 kronų, dažnai jis paveldimas. Jei jo neturite, gražus kostiumas ar suknelė visiškai tinka. Rytą daug šeimų pusryčiauja su draugais, o likusią dieną valgomos dešrelės, ledai ir geriami gazuoti gėrimai – vaikams dažnai leidžiama suvalgyti tiek ledų, kiek nori.

Visiems sutiktiems sakote «Gratulerer med dagen!», o pro šalį einant eisenai šaukiate «Hipp hipp hurra!». Paaugliai raudonais ar mėlynais kombinezonais – tai russ, abiturientai, kurie švenčia jau kelias savaites.

Kalėdos – nuo julebord iki Kūčių

Kalėdos prasideda gerokai prieš gruodį. Nuo lapkričio vidurio darbovietės rengia julebord – kalėdinę vakarienę su gausiu maistu, kalbomis ir dažnai alkoholiu. Tai vienas iš nedaugelio kartų, kai norvegai su kolegomis tikrai atsipalaiduoja.

Svarbiausia diena – Kūčios, gruodžio 24-oji. Parduotuvės užsidaro anksti, 17 valandą bažnyčių varpai skambina Kalėdas, ir šeima sėda prie šventinės vakarienės. Rytų Norvegijoje dažniausiai valgoma ribbe – kepta kiaulienos šoninė su traškia odele. Vakarų Norvegijoje daugelis valgo pinnekjøtt – sūdytus ir džiovintus ėrienos šonkaulius, troškinamus garuose ant beržo pagaliukų. Po vakarienės dalijamos dovanos, dažnai jas išdalija šeimos «nisse».

Nisse – maža barzdota būtybė raudona kepure. Daugelis jam palieka tvarte dubenėlį ryžių košės. Ši košė patiekiama ir pietums su paslėptu migdolu – kas jį randa, laimi marcipaninę kiaulytę. Namuose daug kas kepa «sju slag» – septynių rūšių sausainius. Prieš Kalėdas sakoma «God jul!», o romjula – tarp Kalėdų ir Naujųjų – «Godt nyttår!».

Velykos – trobelė, Kvikk Lunsj ir detektyvai

Daugeliui norvegų Velykos visų pirma reiškia laisvadienius. Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis ir antroji Velykų diena yra šventinės nedarbo dienos, o daugelis ima atostogų visai savaitei. Švenčių dienomis parduotuvės uždarytos, todėl apsipirkite trečiadienį – eilės prekybos centruose tada būna ilgos.

Tradicija – važiuoti į kalnus ar į trobelę ir slidinėti Velykų saulėje. Kuprinėje – apelsinai ir Kvikk Lunsj, šokoladu aplietas vaflis, be kurio beveik neapsieina jokia slidinėjimo išvyka. Vidinėje pakuotės pusėje dažnai išspausdintos fjellvettreglene – saugaus elgesio kalnuose taisyklės.

Šiek tiek keistas norvegų paprotys – påskekrim, velykiniai detektyvai. Viskas prasidėjo 1923 m., kai naujo detektyvinio romano leidėjai pirmajame Aftenposten puslapyje išspausdino reklamą su antrašte «Bergenstoget plyndret i natt» (Šiąnakt apiplėštas Bergeno traukinys). Daug skaitytojų patikėjo, kad tai tikra naujiena. Nuo tada kasmet per Velykas pasirodo detektyvai, serialai ir net trumpos kriminalinės istorijos ant pieno pakelių. Linkima «God påske!».

Joninės ir kitos laisvos dienos

Sankthansaften, Joninių išvakarės birželio 23 d., nėra oficiali laisva diena, tačiau daug žmonių renkasi prie jūros ar ežero užkurti laužo. Vakare beveik netemsta, o Šiaurės Norvegijoje saulė visai nenusileidžia. Prieš kurdami laužą pasitikrinkite savivaldybės taisykles – sausomis vasaromis tai gali būti draudžiama, o miestuose dažnai leidžiama tik tam skirtose vietose.

Kitos šventinės dienos – gegužės 1-oji (darbininkų diena su eitynėmis ir kalbomis), Kristaus žengimo į dangų diena ir antroji Sekminių diena. Kelios iš jų būna gegužę, tad gegužė kartais atrodo kaip ilgųjų savaitgalių mėnuo. Naudingas žodis – «inneklemt dag»: darbo diena, įsprausta tarp šventės ir savaitgalio, kurią daugelis ima laisvą.

Atminkite ir tai, kad norvegai šiandien siunčia nedaug kalėdinių atvirukų, dažniau žinutę. Jei per šventes jus pakviečia į namus, atsineškite gėlių ar nedidelę dovanėlę, o kitą kartą susitikę pasakykite «Takk for sist!» (ačiū už praėjusį kartą).