📅 Šventinės dienos ir atostogos Norvegijoje: raudonos dienos, fellesferie ir atostoginiai

Kurios dienos raudonos, o kurios – ne

Šventinių dienų įstatymas (helligdagsfredloven) išvardija raudonas dienas: visus sekmadienius, Naujųjų metų dieną, Didįjį ketvirtadienį (skjærtorsdag), Didįjį penktadienį (langfredag), Velykų sekmadienį ir antrąją Velykų dieną, Kristaus žengimo į dangų dieną (Kristi himmelfartsdag), Sekmines ir antrąją Sekminių dieną (pinse) bei pirmąją ir antrąją Kalėdų dienas. Atskiras 1947 m. įstatymas prideda dar dvi „høytidsdager“: gegužės 1-ąją, Darbo dieną, ir gegužės 17-ąją, Konstitucijos dieną. Praktiškai jos visos vienodos: mokyklos nedirba, o dauguma darboviečių uždarytos.

Kūčios ir Naujųjų metų išvakarės nėra valstybinės šventės, nors daugelis tądien baigia darbą anksčiau – pavyzdžiui, savivaldybėse kolektyvinė sutartis leidžia dieninį darbą dirbantiems eiti namo 12 val. šiomis dienomis ir trečiadienį prieš Velykas. Be to, Norvegija niekada neperkelia šventės, kuri patenka į savaitgalį: jei Kalėdos yra šeštadienį, laisva diena tiesiog prarandama.

Jei gauni mėnesinį atlyginimą, raudonos dienos jo nekeičia. Jei tau mokama valandinė alga, įstatymas garantuoja užmokestį tik už gegužės 1-ąją ir 17-ąją (kai diena nepatenka į sekmadienį ar kitą raudoną dieną ir esi įdarbintas pastarąsias 30 dienų), taip pat priedą, jei tą dieną turi dirbti, – ne mažiau kaip 50 procentų, jei sutartis nenumato kitaip. Visa kita priklauso nuo kolektyvinės sutarties (tariffavtale) ar tavo darbo sutarties.

Kodėl Velykos keliauja ir patraukia kitas šventes

Kalėdos ir dvi gegužės šventės turi pastovias datas, o Velykos priklauso nuo mėnulio. Pagal įstatymą Velykų sekmadienis yra pirmasis sekmadienis po pirmosios pilnaties, kuri būna kovo 21 d. arba vėliau, todėl Velykos gali būti bet kada nuo kovo 22 iki balandžio 25 d.

Kitos kilnojamos šventės skaičiuojamos nuo Velykų sekmadienio. Didysis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis būna prieš pat jį, antroji Velykų diena – kitą dieną. Kristaus žengimo į dangų diena visada yra ketvirtadienis, praėjus 39 dienoms po Velykų, o Sekminės būna po septynių savaičių nuo Velykų, kitą dieną – antroji Sekminių diena. Kai Velykos vėlyvos, Žengimas į dangų ir Sekminės nuslenka į gegužės pabaigą ar birželį. Kai ankstyvos, kaip 2027 m., antroji Sekminių diena net sutampa su gegužės 17-ąja.

Raudonos dienos 2027 metais

2027-ieji – šykštūs metai: gegužės 1-oji yra šeštadienis, Kalėdos patenka į savaitgalį, o antroji Sekminių diena sutampa su gegužės 17-ąja. Tik šešios raudonos dienos patenka į darbo dienas.

Naujųjų metų diena – penktadienis, sausio 1 d.
Didysis ketvirtadienis – ketvirtadienis, kovo 25 d.
Didysis penktadienis – penktadienis, kovo 26 d.
Velykų sekmadienis – sekmadienis, kovo 28 d.
Antroji Velykų diena – pirmadienis, kovo 29 d.
Darbo diena – šeštadienis, gegužės 1 d.
Kristaus žengimo į dangų diena – ketvirtadienis, gegužės 6 d.
Sekminės – sekmadienis, gegužės 16 d.
Antroji Sekminių diena ir Konstitucijos diena – pirmadienis, gegužės 17 d.
Pirmoji Kalėdų diena – šeštadienis, gruodžio 25 d.
Antroji Kalėdų diena – sekmadienis, gruodžio 26 d.

Ne raudonos, bet verta žinoti: Kūčios – penktadienis, gruodžio 24 d., Naujųjų metų išvakarės – penktadienis, gruodžio 31 d., o fellesferie paprastai būna 28–30 savaitėmis, nuo liepos 12 iki 30 d.

Parduotuvės, Vinmonopolet ir autobusai raudonomis dienomis

Raudonomis dienomis parduotuvės turi būti uždarytos, o per Kūčias, Didįjį šeštadienį ir Sekminių išvakares jos užsidaro 16 val. Išimtys – mažos maisto prekių parduotuvės, kurių prekybos plotas ne didesnis kaip 100 kvadratinių metrų, degalinės iki 150 kvadratinių metrų, sodo prekių centrai ir patvirtintos turistinės vietovės. Todėl mažas Joker už kampo per antrąją Velykų dieną gali būti atidarytas, kai didysis prekybos centras stovi tamsus. Prieš Kalėdas visos parduotuvės gali dirbti tris paskutinius sekmadienius nuo 14 iki 20 val.

Vinmonopolet nedirba sekmadieniais, raudonomis dienomis, gegužės 1-ąją ir 17-ąją bei per Kūčias, o šeštadieniais ir dieną prieš raudoną dieną užsidaro ne vėliau kaip 16 val. Prekybos centrai alų gali pardavinėti darbo dienomis ne ilgiau kaip iki 20 val., prieš sekmadienius ir raudonas dienas – iki 18 val., o sekmadieniais, raudonomis dienomis ir gegužės 1-ąją bei 17-ąją – visai ne. Diena prieš Kristaus žengimą į dangų laikoma įprasta darbo diena.

Raudonomis dienomis autobusai ir traukiniai važiuoja pagal sekmadienio tvarkaraštį, o per Kūčias daug maršrutų baigiasi vėlyvą popietę – prieš vykdamas į svečius pasitikrink Ruter, Skyss, AtB ar Entur. Jei susirgsi, budinti gydytojų tarnyba (legevakt) atsiliepia numeriu 116 117 visą parą.

Inneklemte dager – įspraustos dienos

Inneklemt dag – tai darbo diena, įsprausta tarp raudonos dienos ir savaitgalio. Klasikinis pavyzdys – penktadienis po Kristaus žengimo į dangų: 2027 m. tai gegužės 7-oji, kai nedirba ir visos Oslo mokyklos. Daugelis taip pat ima laisvas tris darbo dienas prieš Velykas: 2027 m. atostogos nuo kovo 22 iki 24 d. duoda dešimt laisvų dienų iš eilės.

Dauguma naudoja atostogų dienas, kiti ima laisvas dienas už viršvalandžius (avspasering), naudojasi lanksčiu darbo laiku arba ima neapmokamas atostogas. Kai kurios įmonės tą dieną užsidaro ir prašo visų paimti atostogų dieną. Tai leidžiama, nes atostogų laiką nustato darbdavys, aptaręs jį su tavimi. Klausk anksti – kolegos su mokyklinio amžiaus vaikais nori tų pačių dienų.

Ferieloven ir fellesferie liepą

Atostogų įstatymas (ferieloven) suteikia 25 virkedager atostogų per metus. Šeštadieniai laikomi virkedager, taigi tai yra keturios savaitės ir viena diena; daug kolektyvinių sutarčių prideda penktą savaitę. Gali reikalauti trijų savaičių (18 virkedager) iš eilės laikotarpiu nuo birželio 1 iki rugsėjo 30 d. ir reikalauti, kad apie atostogų laiką tau būtų pranešta ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Iki 12 dienų galima perkelti į kitus metus, jei susitariate raštu. Jei per metus tau sueina 60, gauni papildomą savaitę.

Praktiškai liepa – atostogų mėnuo. Daug gamyklų, statybviečių ir biurų per fellesferie, dažniausiai 28–30 savaitėmis, užsidaro. Meistrai neatsiliepia, automatiniai atsakymai skelbia „tilbake i uke 31“ (grįšiu 31 savaitę), o miestai atrodo pustuščiai. Jei naują darbą pradedi ne vėliau kaip rugsėjo 30 d., tais metais turi teisę į visas atostogas; jei vėliau – į šešias dienas.

Feriepenger ir birželio staigmena

Atostogų metu negauni įprasto atlyginimo. Vietoj jo gauni feriepenger – atostoginius, uždirbtus praėjusiais metais: pagal įstatymą ne mažiau kaip 10,2 procento praėjusių metų atlyginimo, paprastai 12 procentų, jei turi penktą savaitę, o nuo 60 metų – 2,3 procentinio punkto daugiau. Jie išmokami paskutinę įprastą algos dieną prieš atostogas, o dauguma darbdavių juos moka birželį.

Be to, birželį iš atlyginimo neišskaičiuojamas mokestis, o gruodį paprastai tik pusė. Mokestis nedingsta – jis paskirstytas kitiems mėnesiams, – bet daugelis birželį jaučiasi turtingi, o rugpjūtį – be skatiko.

Spąstai naujokams: pirmaisiais metais Norvegijoje gali eiti atostogų, bet feriepenger esi uždirbęs mažai arba visai neuždirbęs, todėl laisvos dienos gali būti neapmokamos. Jei keiti darbą, buvęs darbdavys privalo išmokėti tavo uždirbtus atostoginius.

Naudingos frazės

• ▶
  Er det rød dag i morgen?Ar rytoj šventinė diena?
• ▶
  Har butikken åpent på søndag?Ar parduotuvė dirba sekmadienį?
• ▶
  Jeg tar fri den inneklemte dagen.Imu laisvą įspraustą dieną.
• ▶
  Når har dere fellesferie i år?Kada šiemet jūsų fellesferie?
• ▶
  Jeg er på ferie til uke 31.Atostogauju iki 31 savaitės.
• ▶
  Kan jeg avspasere på fredag?Ar galiu penktadienį pasiimti laisvą dieną už viršvalandžius?
• ▶
  Har du fått feriepengene ennå?Ar jau gavai atostoginius?
• ▶
  Vinmonopolet stenger klokka fire i dag.Vinmonopolet šiandien užsidaro ketvirtą.
• ▶
  Hvilke dager er det fri i påsken?Kurios dienos per Velykas laisvos?
• ▶
  God ferie!Gerų atostogų!