NorskGrammatikk logotipas Norskgrammatikk
LT
A1

A1 – Pradedantysis

Pasisveikinimai, prisistatymas, skaičiai, kasdieniai žodžiai ir pirmieji sakiniai.

Laikykite lygio testą (81 klausimų)

Šio lygio gramatika

Daiktavardžiai: giminė ir artikeliai

Kiekvienas norvegų daiktavardis turi giminę. Nuo giminės priklauso, kokį artikelį vartojate.

Atidaryti →

Veiksmažodžiai esamajame laike

Gera žinia: norvegų veiksmažodžiai turi tą pačią formą visiems asmenims.

Atidaryti →

Asmeniniai įvardžiai

Įvardžiai turi vieną formą kaip veiksnys ir kitą kaip papildinys: jeg – meg, han – ham.

Atidaryti →

Savybiniai įvardžiai: min, din, sin

Savybiniai įvardžiai rodo, kam kas priklauso. Daugelis jų kaitomi pagal daiktavardžio giminę.

Atidaryti →

Klausiamieji žodžiai

Dauguma norvegų klausiamųjų žodžių prasideda hv-. Iškart po jų eina veiksmažodis.

Atidaryti →

Bendratis: å + veiksmažodis

Bendratis – tai žodyno forma. Prieš ją dažniausiai būna å, bet ne visada.

Atidaryti →

Liepiamoji nuosaka: Kom! Spis!

Liepiamąją nuosaką vartoji, kai prašai ką nors ką padaryti. Forma paprasta: bendratis be -e.

Atidaryti →

Skaičiai, laikas ir datos

Skaičiai nuo 0 iki 1000, laikas ir datos.

Atidaryti →

Daiktavardžių daugiskaita

Dauguma žodžių gauna -er ir -ene, bet kai kurie gyvena savo gyvenimą.

Atidaryti →

Abėcėlė ir rašyba

Norvegų abėcėlėje yra 29 raidės: 26 lotyniškos ir dar æ, ø bei å. Čia išmoksi jas tarti, telefonu pasakyti savo pavardę paraidžiui ir atpažinti raides, kurios rašomos, bet netariamos.

Atidaryti →

Neiginys: ikke, ingen, aldri

Su ikke, ingen ir aldri neigiama. Norvegų sakinyje užtenka vieno neigiamo žodžio, o jo vietą lemia aiškios taisyklės.

Atidaryti →

Taip/ne klausimai ir trumpi atsakymai

Taip/ne klausimą sudarai pastatęs veiksmažodį į pradžią. Norvegai retai atsako vien „ja“ – dažniau sako „Ja, det gjør jeg“ arba „Nei, det er jeg ikke“.

Atidaryti →

Įvardžiai papildinio vietoje: meg, deg, ham, henne

Kai žmogus ne atlieka veiksmą, o jį patiria, arba stovi po prielinksnio, vartojama papildinio forma: jeg tampa meg, vi – oss. Tokia forma yra tik viena – jokių lietuviškų linksnių.

Atidaryti →

Daiktavardžių giminė: en, ei, et

Kiekvienas norvegų daiktavardis yra vyriškosios (en), moteriškosios (ei) arba niekatrosios (et) giminės. Nuo giminės priklauso artikelis, galūnė ir būdvardžio forma, todėl mokykis žodžių kartu su en, ei arba et.

Atidaryti →

Kirtis, tonai ir ilgieji bei trumpieji balsiai

Norvegų kalba turi savo melodiją. Jei teisingai dėsi kirtį ir tarsi balsių ilgumą, tave supras daug lengviau – net jei gramatika nėra tobula.

Atidaryti →

Žodžiai su garsu