B1 – Vidutinis
Pasakoti apie patirtį ir nuomonę, rašyti el. laiškus ir sekti naujienas.
Laikykite lygio testą (71 klausimų)Šio lygio gramatika
Šalutiniai sakiniai: ikke prieš veiksmažodį
Sakiniai, prasidedantys at, fordi, som, hvis, når (ir panašiais žodžiais), turi savo žodžių tvarką.
Atidaryti →Būdvardžių laipsniavimas
Aukštesniuoju ir aukščiausiuoju laipsniu lyginame: stor – større – størst.
Atidaryti →Ateitis: skal, kommer til å, esamasis laikas
Norvegų kalba neturi atskiros būsimojo laiko formos. Renkamasi iš trijų būdų pagal reikšmę.
Atidaryti →Būtasis atliktinis laikas: hadde + dalyvis
Šis laikas rodo, kad kas nors įvyko prieš kitą praeities momentą: Da jeg kom, hadde toget gått – kai atėjau, traukinys jau buvo išvažiavęs.
Atidaryti →Tariamoji nuosaka: ville, skulle ir hvis
Norvegų kalba neturi atskiros tariamosios formos. Vartojama ville arba skulle + bendratis, o hvis sakinyje – būtasis laikas.
Atidaryti →Det kaip formalusis veiksnys
Norvegų kalbai visada reikia veiksnio. Kai jo nėra, įterpiame det.
Atidaryti →Netiesioginė kalba
Han sa at han var syk. Hun spurte om jeg kom. Taip perteiki, ką kiti pasakė.
Atidaryti →Vykstantys veiksmai: holder på å, sitter og leser
Norvegų kalboje nėra formos, panašios į anglų -ing. Dažniausiai užtenka esamojo laiko, bet norėdamas pasakyti, kad kas nors vyksta būtent dabar, vartoji posakius holder på å ar sitter og leser.
Atidaryti →Posakiai su bendratimi: for å, uten å, ved å
Po prielinksnio norvegų kalboje eina å + bendratis: for å lære (kad išmoktum), uten å spørre (neklausęs). Taip trumpai pasakai, kodėl ar kaip ką nors darai. Sužinosi ir kada galima praleisti at, ir kuo skiriasi om ir hvis.
Atidaryti →Poriniai jungtukai: både – og, verken – eller, enten – eller
Kai kurie jungtukai eina poromis: både … og (ir … ir), verken … eller (nei … nei), enten … eller (arba … arba). Jie sujungia du dalykus ir parodo, ar tinka abu, nė vienas, ar tik vienas.
Atidaryti →Kablelis ir skyryba
Norvegų kablelio taisyklės gana logiškos, bet jos skiriasi nuo lietuviškų. Čia sužinosi tas kelias taisykles, kurių užtenka beveik viskam, ką rašai kasdien.
Atidaryti →Žodžių daryba: priešdėliai ir priesagos
Daug ilgų norvegiškų žodžių sudaryti iš mažų, pažįstamų dalių. Išmokęs dažniausius priešdėlius ir priesagas, atspėsi žodžių, kurių niekada nematei, reikšmę.
Atidaryti →Bli ir få – du maži veiksmažodžiai su daug darbų
Bli ir få – vieni dažniausių norvegų veiksmažodžių, ir kiekvienas turi kelias reikšmes. Čia rasi svarbiausias – ir skirtumą tarp „må ikke“ ir „trenger ikke“, kuris darbe labai svarbus.
Atidaryti →Kur dedamas ikke? Sakinio prieveiksmiai
Maži žodeliai ikke, aldri, alltid, også ir bare turi pastovią vietą sakinyje. Pagrindiniame ir šalutiniame sakinyje ji skiriasi – ir tai viena dažniausių klaidų norvegų kalboje.
Atidaryti →Žodžiai su garsu
- en erfaringpatirtis
- å menemanyti
- en søknadprašymas
- likevelvis tiek
- en utdanningišsilavinimas
- en lønnatlyginimas
- å søkekreiptis, teikti prašymą
- en oppsigelseatleidimas, išėjimas iš darbo
- å bestemme segapsispręsti
- derfortodėl
- selv omnors
- et tilbudpasiūlymas
- å trivesgerai jaustis
- å rekkesuspėti
- å fortellepasakoti
- å mistepamesti
- det finnesyra, egzistuoja
- å lure påsvarstyti, domėtis
- å fortellepasakoti
- å be omprašyti
- å pleieturėti įprotį
- i ferd med åruoštis, tuoj
- i stedet foružuot, vietoj
- å lure påsvarstyti, domėtis
- både … ogir … ir
- verken … ellernei … nei
- et kommakablelis
- et punktumtaškas
- en leddsetningšalutinis sakinys
- en forstavelsepriešdėlis
- en endelsegalūnė
- misfornøydnepatenkintas
- å forsove segpramiegoti
- å slippenereikėti, išvengti
- å få vitesužinoti
- sannsynligvistikriausiai