Sangrąžiniai įvardžiai: seg ir sin

Seg ir sin rodo atgal į sakinio veiksnį. Žodžiai maži, bet nuo jų priklauso, ar Peras ima savo automobilį, ar kaimyno. Čia išmoksi formas ir sužinosi, kada vietoj jų vartoti hans ir hennes.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Sangrąžiniai įvardžiai rodo atgal į sakinio veiksnį. Kai Peras prausiasi, jis prausia save. Kai jis ima savo mašiną, tai yra Pero mašina. Šie maži žodžiai nusprendžia, kam iš tikrųjų priklauso daiktas.

Norvegų kalba trečiajame asmenyje turi du tokius žodžius: seg (save, -si) ir sin (savo). «Per vasker seg» (Peras prausiasi). «Per tar bilen sin» (Peras ima savo mašiną). Bet «Per tar bilen hans» reiškia, kad jis ima kito žmogaus mašiną, pavyzdžiui, kaimyno Larso. Sin keičiasi pagal daiktavardį: «bilen sin», «hytta si», «huset sitt», «skoene sine».

Lietuviui sin ateina lengvai, nes tai tiksliai mūsų «savo»: «Peras plauna savo mašiną» yra «Per vasker bilen sin», o «jo mašina» yra «bilen hans». Spąstai kitur. Lietuviškai «savo» tinka visiems asmenims: «imu savo mašiną». Norvegiškai sin yra tik trečiajame asmenyje, todėl «Jeg tar bilen min», o ne «bilen sin». Tai dažna lietuvių klaida. Tai vartosi nuolat, kalbėdamas apie šeimą ir daiktus: «Hun besøker foreldrene sine» (ji lanko savo tėvus), «Barna tar med seg matpakkene sine» (vaikai pasiima savo priešpiečius).

Taisyklės

Formos: jeg → meg, du → deg, han/hun/den/det → seg, vi → oss, dere → dere, de → seg. Seg būna tik trečiajame asmenyje.

Vieta: seg eina iškart po asmenuojamo veiksmažodžio: Hun setter seg (ji atsisėda). I dag føler han seg bedre. ... fordi han ikke føler seg bra.

Sangrąžiniai veiksmažodžiai: tik su seg: Hun gifter seg i juni (ji birželį teka). De skynder seg. Barna gleder seg til jul.

Seg selv: kai toje vietoje galėtų būti kitas žmogus: Han snakker med seg selv (jis kalba pats su savimi). Hun er sint på seg selv, ikke på deg.

Sin, si, sitt, sine: savininkas yra veiksnys: Per tar bilen sin, hytta si, huset sitt og skoene sine (savo automobilį, namelį, namą, batus).

Hans, hennes: savininkas yra kitas žmogus: Lars er syk, så Per kjører bilen hans (Larso automobilį). Kari leser boka hennes (kitos moters knygą).

Daugiskaita: De besøker foreldrene sine (savo tėvus). De besøker foreldrene deres (kitų žmonių tėvus).

Niekada veiksnyje: sin negali būti veiksnio dalis: Per og kona hans kom (Peras ir jo žmona atėjo), o ne kona si. Bilen hans er ny.

Su jeg, du, vi, dere: įprasti savybiniai įvardžiai: Jeg tar bilen min. Vi besøker foreldrene våre. Tar du med jakka di?

Šalutiniai sakiniai: sin rodo į savo sakinio veiksnį: Kari sier at Per har lånt sykkelen hennes (Kari dviratį).

Su egen: stipresniam pabrėžimui: Hun vil ha sitt eget rom (savo nuosavą kambarį). De har bygd sitt eget hus. Han passer på sine egne ting.

Dažna klaida: lietuvių «savo» tinka visiems asmenims (imu savo automobilį), todėl išeina «Jeg tar bilen sin». Norvegiškai sin vartojamas tik trečiajame asmenyje: Jeg tar bilen min, vi tar bilen vår.

Pavyzdžiai

Per tar bilen sin til jobben hver dag.Peras kasdien važiuoja į darbą savo automobiliu.

Lars er syk, så Per kjører bilen hans til verkstedet.Larsas serga, todėl Peras nuveža jo automobilį į servisą.

Hun ser på seg selv i speilet og ler.Ji žiūri į save veidrodyje ir juokiasi.

Barna gleder seg til sommerferien på Sørlandet.Vaikai nekantriai laukia vasaros atostogų pietų Norvegijoje.

Kari og mannen hennes har flyttet til Tromsø.Kari ir jos vyras persikėlė gyventi į Tromsø.

De besøker foreldrene sine i Polen hver jul.Kiekvienas Kalėdas jie lanko savo tėvus Lenkijoje.

Jeg har glemt nøklene mine på kontoret.Pamiršau savo raktus biure.

Lise sier at Jonas har lånt sykkelen hennes uten å spørre.Lise sako, kad Jonas be klausimo pasiskolino jos dviratį.