Hjem ar hjemme? Kryptis ir vieta

Daug norvegiškų vietos žodžių turi dvi formas: vieną judėjimui, kitą vietai. Eini hjem (namo), bet esi hjemme (namie). Išeini ut (laukan), bet esi ute (lauke). Čia rasi visas poras ir paprastą gudrybę, kaip pasirinkti teisingai.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Kai kurie vietos žodžiai keičiasi pagal tai, ar judi, ar esi vietoje. Eiti namo yra judėjimas, būti namie yra vieta. Daug kalbų rodo šį skirtumą: vienos atskiru žodžiu, kitos prielinksniu, o kai kurios visai ne.

Norvegų kalba tam turi žodžių poras: trumpą formą judėjimui ir formą su -e vietai. «Jeg går hjem» (einu namo), bet «Jeg er hjemme» (esu namie). «Hunden vil ut» (šuo nori į lauką), bet «Vi sitter ute» (sėdime lauke). Taip pat inn/inne, opp/oppe, ned/nede, bort/borte ir fram/framme. Greitas triukas: paklausk «Hvor skal du?» (kur eini?) arba «Hvor er du?» (kur esi?).

Lietuviui tai labai pažįstama: «namo» ir «namie» yra tiksliai hjem ir hjemme, «į lauką» ir «lauke» atitinka ut ir ute. Norvegai tą patį daro su viena galūne -e. Tik klausimas lietuviškai dažnai tas pats («kur eini?», «kur esi?»), o norvegiškai jis padeda pasirinkti formą. Leisk ir veiksmažodžiui padėti: po gå ir komme eina trumpa forma, po være ir sitte forma su -e. Šiuos žodžius vartosi nuolat: telefonu («Jeg er hjemme nå», jau esu namie), su vaikais («Kom inn, det er kaldt ute!», eikit vidun, lauke šalta!) ir mašinoje pakeliui į sodybą («Er vi snart framme?», ar greit būsim?).

Taisyklės

Gudrybė: paklausk Hvor skal du? (kur eini?) → hjem, ut, opp. Paklausk Hvor er du? (kur esi?) → hjemme, ute, oppe.

Poros: hjem/hjemme (namo, namie), inn/inne (vidun, viduje), ut/ute (laukan, lauke), opp/oppe (aukštyn, viršuje), ned/nede (žemyn, apačioje), bort/borte (šalin, toli), fram/framme (pirmyn, vietoje).

Hjem/hjemme: Jeg kommer hjem klokka fem (grįžtu namo penktą). Er Ola hjemme? (Ar Ola namie?)

Inn/inne: Kom inn! (Užeik!) Det regner, så barna leker inne (lyja, todėl vaikai žaidžia viduje).

Ut/ute: Hunden vil ut (šuo nori laukan). Det er varmt, så vi sitter ute (šilta, todėl sėdime lauke).

Opp/oppe: Hun gikk opp på loftet (ji užlipo į palėpę). Er du fortsatt oppe? (Dar nemiegi?)

Ned/nede: Vi går ned til sjøen (nusileidžiame prie jūros). Vaskerommet er nede i kjelleren (skalbykla apačioje, rūsyje).

Bort/borte: Gå bort til kassa (nueik prie kasos). Nøklene mine er borte! (Dingo mano raktai!) Der borte = ten.

Fram/framme: Gå rett fram (eik tiesiai). Er vi snart framme? (Ar greit būsime vietoje?) Galima rašyti ir frem/fremme.

Veiksmažodis padeda: gå, kjøre, komme, reise, flytte + trumpoji forma. Være, bo, sitte, ligge, bli + ilgoji forma: Han ble hjemme i dag (jis šiandien liko namie).

Hjem til / hjemme hos: Kom hjem til meg i kveld! (Užsuk pas mane vakare!) Vi var hjemme hos Kari i går (vakar buvome pas Kari).

Dažna klaida: nors lietuviškai irgi sakai namo ir namie, su bli ir være dažnai pamiršti -e: «Han ble hjem». Teisingai: Han ble hjemme (liko namie, o ne namo).

Pavyzdžiai

Når kommer du hjem i dag?Kada šiandien grįši namo?

Jeg er hjemme hele helgen.Visą savaitgalį būsiu namie.

Det regner, så barna leker inne.Lyja, todėl vaikai žaidžia viduje.

Kan du gå ut med hunden?Gal gali išvesti šunį?

Pappa er ute og måker snø.Tėtis lauke kasa sniegą.

Soverommene er oppe, og kjøkkenet er nede.Miegamieji viršuje, o virtuvė apačioje.

Kan du bære kassene ned i kjelleren?Gal gali nunešti dėžes į rūsį?

Er vi snart framme?Ar greit atvyksime?