Nauja ar žinoma? en bil ar bilen

Jau moki iš en bil padaryti bilen. Bet kada sakyti en bil, kada bilen, o kada tik bil? Čia rasi kasdienes taisykles: pirmas ir antras paminėjimas, profesijos, «Jeg har bil», kūnas ir drabužiai.

Mokome bokmål, dažniausiai Norvegijoje vartojamos rašytinės kalbos formos.

Apie ką tai?

Kai apie ką nors kalbi, klausytojas arba žino, kurį daiktą turi omenyje, arba ne. Lietuvių kalba artikelių neturi, todėl šis skirtumas tau nematomas, nors jis yra: «nusipirkau mašiną» (kažkokią, naują pokalbyje) ir «mašina raudona» (ta, apie kurią jau kalbėjome).

Norvegų kalba šį skirtumą parodo pačiame žodyje. Naujas daiktas gauna priekyje en, ei arba et: «Jeg kjøpte en bil i går» (vakar nusipirkau mašiną). Žinomas daiktas gauna galūnę: «Bilen er rød» (ta mašina raudona). O kartais nėra nieko: su profesijomis («Hun er lærer», ji mokytoja), su maistu apskritai («Jeg liker kaffe», mėgstu kavą) ir su daiktais, kuriuos tiesiog turi («Har du bil?», ar turi mašiną?).

Lietuviškai tą pačią informaciją neša žodžių tvarka arba žodelis «tas»: «Ant stalo guli knyga» yra kažkas nauja, o «Knyga guli ant stalo» yra kažkas žinoma. Norvegiškai tai reikia pasakyti kiekvieną kartą. Padeda klausimas: ar klausytojas žino, apie kurį daiktą kalbu? Taip, vadinasi, «bilen». Ne, vadinasi, «en bil». Lietuviai dažnai praleidžia apibrėžtinę formą arba visur deda en, net prieš profesiją. To reikia jau pirmą kiekvieno pokalbio minutę: prisistatant («Jeg er sykepleier», esu slaugytoja), užsisakant kavinėje («En kaffe, takk») ar skundžiantis, kad «Kaffen er kald».

Taisyklės

Pirmas paminėjimas: neapibrėžtinė forma. Klausytojas dar nežino, kurį daiktą turi omenyje: Jeg kjøpte en bil i går (Vakar nusipirkau mašiną).

Antras paminėjimas: apibrėžtinė forma. Dabar visi žino, kuri tai mašina: Bilen er rød og nesten ny (Mašina raudona ir beveik nauja).

Det er, det står: naujus dalykus pristatome neapibrėžtine forma: Det er en katt i hagen (Sode yra katė). Det står en mann ved døra (Prie durų stovi vyras).

Ką visi žino: apibrėžtinė forma, net pirmą kartą: Sola skinner (Šviečia saulė). Jeg må til legen (Turiu eiti pas gydytoją). Barna er i barnehagen (Vaikai darželyje).

Bendrai: be artikelio kalbant apie maistą, gėrimus, medžiagas ir dalykus, kurių neskaičiuoji: Jeg liker kaffe. Melk er sunt (Pienas sveikas). Vi spiser fisk på fredager (Penktadieniais valgome žuvį).

Daugiskaita: ta pati logika. Nauji ar bendri dalykai be galūnės, žinomi su -ene: Jeg kjøper epler (Perku obuolių). Eplene er søte (Tie obuoliai saldūs).

Profesija, tautybė, tikėjimas: be artikelio po er ir blir: Hun er lærer (Ji mokytoja). Jeg er latvier (Aš latvis). Han er katolikk. Jeg vil bli sykepleier (Noriu tapti slaugytoju).

Har bil, har hund: kai kalbi apie rūšį, o ne apie vieną konkretų daiktą: Jeg har bil (Turiu mašiną). Har du hund? (Ar turi šunį?) Vi tar buss til jobben.

Būdvardis viską keičia: tada en ir et grįžta: Hun er en flink lærer (Ji gera mokytoja). Jeg har en ny bil.

Savybinis įvardis po daiktavardžio: apibrėžtinė forma: bilen min (mano mašina), huset vårt, jakka di. Jei min stovi prieš daiktavardį, galūnės nėra: min bil (stipriau, su kirčiu).

Kūnas ir drabužiai: dažnai apibrėžtinė forma be min ar din: Jeg har vondt i hodet (Man skauda galvą). Ta på deg jakka! (Apsivilk striukę!) Hun vasker hendene (Ji plauna rankas).

Pasitikrink: ar klausytojas žino, kurį daiktą turi omenyje? Taip → apibrėžtinė forma. Ne → en, ei, et. Kalbi bendrai apie maistą, medžiagą ar profesiją → dažnai be artikelio.

Tipinė klaida: lietuvių kalboje artikelių nėra, todėl lengva pamiršti en ir galūnę: «Jeg kjøpte bil. Bil er rød.» Arba «den» vartojamas kaip lietuviškas «tas»: «den bilen» reiškia «ta mašina». Teisingai: Jeg kjøpte en bil. Bilen er rød.

Pavyzdžiai

Jeg kjøpte en bil i går. Bilen er rød.Vakar nusipirkau mašiną. Mašina raudona.

Har du bil? Nei, jeg tar buss til jobben.Ar turi mašiną? Ne, į darbą važiuoju autobusu.

Hun er lærer på en skole i Drammen.Ji yra mokytoja vienoje Drameno mokykloje.

Jeg er latvier, men jeg bor i Bergen.Esu latvis, bet gyvenu Bergene.

Jeg liker kaffe, men kaffen her er altfor sterk.Man patinka kava, bet čia kava per stipri.

Sola skinner, så vi går en tur i parken.Šviečia saulė, tad einame pasivaikščioti į parką.

Jeg har vondt i hodet og må gå til legen.Man skauda galvą, turiu eiti pas gydytoją.

Ta på deg jakka! Det er kaldt ute.Apsivilk striukę! Lauke šalta.

Bilen min står utenfor barnehagen.Mano mašina stovi prie darželio.

Vi kjøpte epler på butikken. Eplene var veldig søte.Parduotuvėje nusipirkome obuolių. Obuoliai buvo labai saldūs.