B2

B2 – Aukštesnysis

Darbo susitikimai, sudėtiniai sakiniai ir kalba, reikalinga pilietybei bei studijoms.

Laikykite lygio testą (48 klausimų)

Šio lygio gramatika

Sangrąžiniai veiksmažodžiai

Sangrąžiniai veiksmažodžiai turi įvardį, rodantį atgal į veiksnį: Jeg setter meg (atsisėdu).

Atidaryti →

Neveikiamoji rūšis: bli ir -s

Neveikiamojoje rūšyje svarbesnis veiksmas nei atlikėjas. Norvegų kalboje yra dvi neveikiamosios rūšies formos.

Atidaryti →

Santykiniai sakiniai su som

Som atitinka lietuvišką „kuris“, bet niekada nekaitomas.

Atidaryti →

Veiksmažodžiai su dalelyte: gi opp, finne ut

Veiksmažodis su dalelyte – tai veiksmažodis + trumpas žodelis (opp, ut, av, på …), kurie kartu įgauna naują reikšmę. Kirtis tenka dalelytei.

Atidaryti →

Dalyviai: smilende, stengt, lukket

Norvegų kalba turi du dalyvius: esamojo laiko (-ende) ir būtojo laiko (stengt, lukket, skrevet). Abu gali būti vartojami kaip būdvardžiai.

Atidaryti →

Formalus rašymas

Laiškai, prašymai ir skundai: kaip pradėti, sujungti ir užbaigti formalų tekstą norvegiškai.

Atidaryti →

Pabrėžimas ir dalelytės: det … som, jo, vel, nok

Norėdamas ką nors norvegiškai pabrėžti, gali tai perkelti į pradžią arba sakyti det er/var … som. Mažos dalelytės jo, vel ir nok parodo, ką galvoji apie tai, ką sakai – šnekamojoje kalboje jų pilna.

Atidaryti →

Pastovūs prielinksniai: glad i, redd for, på Lillehammer

Daug veiksmažodžių ir būdvardžių turi pastovų prielinksnį, kurį reikia išmokti kartu su žodžiu: glad i, redd for, venter på. Su vietomis irgi nelengva: sakoma i Oslo, bet på Lillehammer.

Atidaryti →

Nynorsk: kaip jį skaityti

Norvegų kalba turi dvi rašytines formas – bokmål ir nynorsk. Rašyti nynorsk tau nereikia, bet su juo susidursi per NRK, ant ženklų ir vakarų Norvegijos savivaldybių laiškuose – o turint kelis raktus jį skaityti lengva.

Atidaryti →

Žodžiai su garsu